Latvija tapo antrąja ES šalimi po Vengrijos, kuriai bus skirtas ekonomikos gelbėjimo paketas. Latvija, kuri neseniai išgyveno kreditų skatinamą vartojimo šuolį, buvo priversta gelbėti antrąjį didžiausią šalies banką, o ekonomiką apėmė recesija.
Finansinės paramos sutartis padės Latvijai išlaikyti latą susietą su euru, tačiau kad valiuta išliktų stabili, šaliai teks laikytis griežto antikrizinio plano, dėl kurio sumažės gyventojų pajamos ir bus sumažintos biudžeto išlaidos.
„Svarbūs ekonominės politikos elementai – nedelsiama ir ilgalaikė biudžeto konsolidacija“, – sakoma Europos Komisijos ir Europos Sąjungai pirmininkaujančios Prancūzijos pareiškime.
Jame taip pat nurodoma, kad ES suteiks Latvijai vidutinės trukmės iki 3,1 mlrd. eurų (10,7 mlrd. litų) finansinę pagalbą, TVF 27 mėnesiams paskolins 1,7 mlrd. eurų (5,87 mlrd. litų), o Švedija, Danija, Suomija ir Norvegija skirs 1,8 mlrd. erų (6,22 mlrd. litų).
Be to, Pasaulio Bankas šaliai suteiks 400 mln. eurų (1,38 mlrd. litų) paskolą, o Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, Čekija, Lenkija ir Estija paskolins dar 500 mln. eurų (1,73 mlrd. litų).
Bendras paskolų paketas sudarys apie 35 proc. Latvijos bendrojo vidaus produkto.
Latvijos vyriausybė nurodė, kad kai kurie TVF pareigūnai pasiūlė šaliai devalvuoti latą. Tačiau Ryga pabrėžė valiutų valdybos modelį laikanti kertiniu savo ekonomikos akmeniu ir pareiškė, kad pastovus euro ir lato santykis padės šaliai 2012 tapti euro zonos nare.
Sutarčiai dėl paskolos Latvijai TVF taryba turėtų galutinai pritarti iki šių metų pabaigos.
Pasak Latvijos vyriausybės, jos ekonomikos programoje kitais metais numatomas 5 proc., o 2010 metais – 3 proc. BVP mažėjimas. Bendrojo vidaus produkto kilimas prognozuojamas 2011 metais. Šios prognozės sudaro ryškų kontrastą su ankstesniais metais fiksuotu dviženkliu Latvijos ekonomikos augimu.
ES pranešime sakoma, kad Latvija 2009 metais biudžeto deficitą sieks išlaikyti mažesnį nei 5 proc. BVP, o 2011 ketina jį sumažinti iki 3 proc. BVP.
