Pagal 985 rinkimų apylinkių (iš viso jų yra 998) duomenis referendume dalyvavo 346 tūkst. 840 rinkėjų – taigi, gerokai trūksta iki 453 730 balsų (arba pusės dalyvavusiųjų paskutiniuose Seimo rinkimuose), kurie būtų užtikrinę referendumo sėkmę.
Net 96 proc. balsavusių rinkėjų pasisakė už pensijų didinimo pataisas, o prieš buvo vos 4 proc.
Pagal siūlomas pataisas, kurioms taip pat pritarė „Kitos politikos draugija", bet kokios pensijos dydis negali būti mažesnis už pragyvenimo minimumą.
Pasak pastarojo referendumo organizatorių, jų siūlomas pensijų padidinimas valstybės biudžetui atsieitų 87 mln. latų (apie 427 mln. litų), tačiau vyriausybės skaičiavimais tokio sprendimo įgyvendinimas pareikalautų apie 370 mln. latų (apie 1,6 mlrd. litų).
Latvijoje mažiausia pensija gali būti nedidesnė kaip 110 latų (apie 540 litų) per mėnesį. Šalies pensininkai gauna daug mažiau negu Vakarų Europos šalių gyventojai, nors daugelio būtiniausių prekių – pavyzdžiui, pieno ir duonos gaminių – kainos priartėjo prie Europos kainų vidurkio ar netgi jį viršijo, daugiausiai dėl pastarojo meto infliacijos šuolio.
Latvijos vyriausybė sako jau pradėjusi palaipsniui didinti pensijas, tačiau pareiškė, jog staigus vienkartinis padidinimas ištuštintų šalies socialinės rūpybos biudžetą ir sukeltų pavojų visai pensijų sistemai.
