Kalbėdamas su žurnalistais, jis atkreipė dėmesį, kad Maskvos pranašumas slypi ne geresnėje technologijoje, o gebėjime gaminti dronus dideliu mastu ir greitai juos pritaikyti karo metu.
„Jų pranašumas – bepiločių orlaivių pritaikomumas, – pabrėžė generolas. – Jie gali greitai papildyti atsargas, turėti didelius kiekius dideliu mastu“.
K.Pudanas perspėjo, kad Rusija gali pasinaudoti lėtu Europos persiginklavimo tempu, nes dauguma kariuomenės modernizavimo programų turėtų įsigalioti tik apie 2029 m.
„Jei būčiau Kremliuje, sakyčiau, kad, jei mes ką nors darome, tai turėtume tai padaryti iki 2028 m. pabaigos“, – pareiškė Latvijos kariuomenės vadas.
Pernai NATO sąjungininkės susitarė iki 2035 m. su gynyba susijusias išlaidas padidinti iki 5 proc. Šį tikslą sudaro 3,5 proc. nuo BVP pagrindinėms karinėms išlaidoms ir 1,5 proc. infrastruktūrai, kuri gali būti naudojama karo metu, įskaitant tiltus ir geležinkelius.
Rytiniame flange baiminamasi, kad Rusija gali pulti Aljansą anksčiau, nei manyta, ir taip išbandyti Baltijos šalių ar kitų NATO valstybių, esančių fronto linijoje, atsparumą.
„Jei esi [Kremliaus šeimininkas Vladimiras] Putinas, gali būti kelios priežastys bandyti ką nors anksčiau. Viena iš jų yra ta, kad [JAV prezidentas Donaldas] Trumpas pareigas eis tik dar dvejus metus, ir nežinia, ar tai, kas bus po jo, bus taip pat konstruktyvu.
Antra – visos Europos šalys didina išlaidas gynybai, todėl gali būti prasminga žengti žingsnį anksčiau“, – „Financial Times“ įvertino vienas aukšto rango gynybos pareigūnas iš vienos NATO valstybės pasienyje su Rusija.
Tikėtina, kad puldama Rusija griebtųsi tos pačios taktikos ir technologijų, kurias naudoja savo agresijos kare prieš Ukrainą. Abiejų šalių pajėgos kasdien paleidžia tūkstančius bepiločių orlaivių – nuo pigių smogiamųjų dronų iki tolimojo nuotolio autonominių sistemų, galinčių smogti taikiniams, esantiems už šimtų kilometrų už fronto linijos.
Tačiau NATO pajėgos turi kur kas mažiau dronų ir dar mažiau patirties juos naudoti šiuolaikiniame mūšio lauke. Per praėjusį mėnesį vykusias Jungtinės Karalystės kariuomenės pratybas, kurių metu buvo imituojamas karas Estijoje, karinė vadovybė darė prielaidą, kad dronų atsargos baigsis greičiau nei per savaitę.
Generolas K.Pudanas mano, kad Rusija įgijo esminį pranašumą dėl nuolatinių eksperimentų mūšio lauke Ukrainoje, leidžiančių joms išbandyti ir patobulinti naujas technologijas.
„Tiek Ukraina, tiek Rusija turi kitokį skubos jausmą, – pažymėjo jis. – Jos greičiau diegia naujoves, kuria naujus sprendimus ir išbando juos mūšio lauke“.
Europos pareigūnai jau seniai nerimauja dėl Latvijos pažeidžiamumo, nes šalies rytuose gyvena daug rusakalbių. Kiekvienoje iš trijų Baltijos valstybių yra įsikūrusios NATO tarptautinės brigados. Latvijos brigadai vadovauja Kanada, Lietuvos – Vokietija, o Estijos – Jungtinė Karalystė.
Tačiau K.Pudanas pabrėžė, kad šiuo metu Rusija, kovodama Ukrainoje, neturi pajėgų didelio masto invazijai, bet pridūrė, kad Maskva greitai galėtų kelti didesnę grėsmę, jei karas baigtųsi.
-
Estijos rytinės sienos atkarpose sumontuotos pirmosios dronų stebėjimo sistemos
-
Sprogimas, gaisras ir panika: ko Lietuva gali pasimokyti iš Rusijos drono atakos prieš daugiabutį Rumunijoje
-
Andris Kulbergas: Latvija ir Ukraina pasirašys bendradarbiavimo susitarimą dronų srityje
-
Estijoje ir Latvijoje buvo paskelbtas įspėjimas dėl dronų grėsmės
-
Ukraina siųs ekspertus į Baltijos šalis ir Rumuniją
Jis išskyrė tiesioginių hibridinių atakų – įskaitant diversijas, kibernetines atakas ar dezinformacijos kampanijas – ir būsimo įprastinio karinio puolimo galimybę.
„Gyvename su prielaida, kad agresija tam tikra forma gali būti įvykdyta jau šį vakarą“, – reziumavo generolas.
