Neseniai pasirodžiusiame Kremliui palankaus politikos analitiko Rostislavo Iščenkos straipsnyje skelbiama, jog „preventyvios okupacijos“ metu Rusijai kelius į Latviją galėtų atverti būtent Latgalos gyventojai, kurių dalis – rusakalbiai.
Toks scenarijus labai primintų Ukrainos įvykius, kai apsaugoti tariamai puldinėjamų rusakalbių „žalieji žmogeliukai“ pasirodė vėliau aneksuotame Kryme, o po to neramumai persimetė ir į kitas Ukrainos dalis.
Tokius neramumus skatina ir pastaruoju metu socialiniuose tinkluose pasirodę raginimai kurti „Latgalos liaudies respubliką“, panašią į tai, ką matome Donecke ir Luhanske. Nors tokie raginimai Latvijoje nėra vertinami rimtai, tačiau pasinaudojimas kitokį dialektą ir nemažą rusakalbių diasporą turinčiu regionu yra galimas.
Latvijos saugumo policija kol kas neatsekė šių raginimų autorių, tačiau manoma, kad jų šaltiniai veda į Maskvą.
„Tai panašu į provokaciją, kuria siekiama patikrinti, kaip mes reaguosime“, – sakė vienas Latvijos žvalgybos pareigūnas. Pasak jo, Latgaloje nėra jokių gyventojų bruzdėjimų, o visi išoriniai provokaciniai bandymai nesulaukia didelio dėmesio.
Rengia mokymus
„Svarbiausia, kad valdytume situaciją. Kai perleidi iniciatyvą, esi pasmerktas pralaimėti“, – aiškino Latvijos gynybos ministerijos sekretorius Janis Sartsas. Jis pastebėjo, kad NATO oro policijos misija ir reguliariai rotuojamos pajėgos nusiuntė tinkamą signalą Maskvai: jei bandysite žaisti pagal Ukrainos scenarijų, rizika bus milžiniška.
„Svarbiausia, kad valdytume situaciją. Kai perleidi iniciatyvą, esi pasmerktas pralaimėti“, – aiškino Latvijos gynybos ministerijos sekretorius Janis Sartsas.
Praėjusį mėnesį Latvijos karinės, pasienio ir vietos policijos pajėgos surengė mokymus Rėzeknėje, kurie buvo skirti pademonstruoti, jog bet kokiems agresijos atvejams pasirengta duoti atkirtį. „Mokymai turėjo parodyti, kad esame pasiruošę ir nebus lengva užsiimti nelegalia veikla“, – teigė brigados generolas, Latvijos nacionalinės gvardijos vadas Leonidas Kalninšas.
„Tai interneto chuliganų darbas. Tiesa, neaišku, ar jie buvo vadinamieji „vieniši vilkai“, ar tai platesnės įbauginimo strategijos dalis“, – kalbas apie „Latgalos liaudies respubliką“ įvertino Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius.
„Maskvai labai sunku susitaikyti su tuo, kad kažkada Sovietų Sąjungos sudėtyje buvę Baltijos šalys dabar tvirtos Europos Sąjungos ir NATO narės“, – sakė jis, pridurdamas, kad Rusija nekelia jokio realios karinės grėsmės Latvijai, tačiau yra pasirengusi spausti iki pat galo, kad įgyvendintų savo revizionistinę politiką.
Baiminasi kurstomų neramumų
Latvijos saugumo policija Rusijos kurstomus galimus neramumus Latgaloje pradėjo stebėti po 2012 metais publikuotos rusų autorių knygos „Latgala: naujo gyvenimo paieška“. Vienas autorių – Aleksandras Gaponenko, rusakalbių Europos studijų instituto vadovas, kuris, Latvijos teisėsaugos manymu, turėjo artimų ryšių su Kremliumi.
A.Gaponenko neigė kurstęs neramumus Latgaloje ir tikino, kad jo byla sufabrikuota dėl Latvijos valdžios antipatijos Rusijai ir būtinybės pateisinti amerikiečių karių dislokavimą šalies teritorijoje.
A.Gaponenko neigė kurstęs neramumus Latgaloje ir tikino, kad jo byla sufabrikuota dėl Latvijos valdžios antipatijos Rusijai ir būtinybės pateisinti amerikiečių karių dislokavimą šalies teritorijoje.
Kiti, tokie kaip Vladimiras Lindermanas, Rusijos nacionalbolševikų partijos Latvijos skyriaus vadas, aiškino, kad Latgalai reikėtų siekti autonomijos. Pasak jo, regionui būtų sunku veikti nepriklausomai, kai dalis žmonių išvyko dirbti į Vakarus ar į Rygą, o kai kurie, jo tvirtinimu, kaunasi net Rytų Ukrainoje.
Rėzeknės meras baiminasi ne Rusijos, o NATO tankų
Šiuo metu Daugpilyje – didžiausiame Latgalos mieste – daugiau nei pusę gyventojų sudaro rusakalbiai. Rusakalbių skaičius ne toks didelis Rėzeknėje, tačiau ir ten net 55 procentai balsavusiųjų pasisakė prieš Latvijos stojimą į ES. Visoje Latvijoje balsavo 67,5 proc.
Rėzeknė skirtingai nei didžioji dauguma Latvijos balsavo ir 2012 metais vykusiame referendume. Kuriame buvo sprendžiama dėl rusų kalbos oficialaus statuso. Dauguma jos gyventojų balsavo už valstybinės kalbos statuso suteikimą.
„Mane labiausiai gąsdina tai, kad gali pasirodyti amerikiečių tankai ir kareiviai. Tai būtų ženklas, kad prasideda naujas konfliktas“, – aiškino jis.
ES finansavo naujos koncertų salės statybas ir daug kitų projektų, tačiau rusakalbis Rėzeknės meras Aleksandras Bartaševičius smerkia Vakarų sankcijas Rusijai, pasitiki Rusijos, o ne Latvijos ar kitų valstybių žiniasklaida bei viešai baiminasi, kad NATO kariai gali atnešti grėsmę.
„Mane labiausiai gąsdina tai, kad gali pasirodyti amerikiečių tankai ir kareiviai. Tai būtų ženklas, kad prasideda naujas konfliktas“, – aiškino jis.
