Apie tai, dėl ko ir su kuo jis ten derėsis, radijo NV eteryje paaiškino buvęs Ukrainos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius, Nacionalinio strateginių tyrimų instituto direktoriaus patarėjas Andrijus Veselovskis.
„Jei Ukrainos lėktuvas, kuriam vadovauja aukšto rango pareigūnas, skrenda į Vašingtoną, tai reiškia, kad ten duotas sutikimas. Jis negali skristi tik todėl, kad to nori. Tai reiškia, kad yra tam tikri preliminarūs susitarimai“, – sakė analitikas.
„Ar šie susitarimai yra rezultatas to, kas įvyko prieš dvi dienas Rusijos aerodromuose ir kitur, ar jie yra rezultatas to, kad Ukrainos pusė pastarosiomis dienomis buvo labai diplomatiškai aktyvi... Visų pirma įvyko susitikimas Šiaurės Europoje, ypač įdomi buvo kelionė į Berlyną. Tada užmegzti labai vaisingi kontaktai su Didžiąja Britanija, Prancūzija.
Visa tai nepraslydo pro amerikiečių dėmesį ir akivaizdu, kad reikia tam tikro naujo įvertinimo, naujos platformos, kurioje dabar esame“, – kalbėjo A.Veselovskis.
Pasak jo, Ukrainos laukia du svarbūs įvykiai. Pirmasis įvykis – G7 susitikimas, kuris vyks Kanadoje mažiau nei po dviejų savaičių. Antrasis įvykis – NATO aukščiausiojo lygio susitikimas, kuris taip pat vyks birželio mėn. Hagoje.
„Abiejuose šiuose renginiuose Amerikos pusė turėtų aiškiai suformuluoti savo poziciją dėl karo ir taikos, dėl Rusijos agresijos prieš Ukrainą, dėl pagalbos Ukrainai, dėl Ukrainos vietos Europoje, dėl savo požiūrio į Europą apskritai, į Europos Sąjungą konkrečiai ir į NATO atskirai. Ir visa tai iš esmės reiškia, kad reikia peržiūrėti arba bent jau patikslinti, kokia artimiausiu metu bus Jungtinių Valstijų užsienio politika“, – pastebėjo ekspertas.
„JAV pažadai skiriasi nuo realybės“
„Kam to reikia? Todėl, kad daugelis Jungtinių Valstijų prezidento [Donaldo Trumpo], jo partijos atstovų Kongrese, abiejuose rūmuose, pažadų, pareiškimų labai skiriasi nuo šiandienos realybės. Kalbame ne tik apie Ukrainos iššūkį, bet ir apie Artimuosius Rytus, ypač Izraelio ir Palestinos sureguliavimą, kalbame apie aklavietę derybose dėl Irano, kalbame apie gerokai pablogėjusius santykius su Lotynų Amerika ir pan.
Ir šioje didžiulėje probleminėje situacijoje Ukraina užima, sakyčiau, jei ne pirmą, tai antrą vietą po Kinijos problemos. Tai ir gerai, ir blogai. Visų pirma gerai, nes po daugybės skambių, bet tuščių pareiškimų iš Vašingtono jie pagaliau suprato, kad Rusijos ir Ukrainos karo sureguliavimas yra reikšminga investicija į Europos ir pačių Jungtinių Valstijų saugumą.
Antras dalykas – jie suprato, kad vadinamasis rytinis flangas, Europos flangas, amerikiečiams yra neatsiejamas nuo vakarinio flango. Tai yra Ramiojo vandenyno flangas“, – kalbėjo ekspertas.
Todėl, pasak A.Veselovskio, norėdamas išspręsti naują santykių su Kinija paradigmą, Vašingtonas pirmiausia turi išsiaiškinti, ką daryti su Rusija ir jos agresyvia politika. Ukraina yra kertinis šios konstrukcijos akmuo.
„Galbūt šia prasme vyks pokalbiai tarp prezidento kanceliarijos vadovo, kuris, aišku, yra patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, ir Jungtinių Valstijų patarėjo nacionalinio saugumo klausimais, kuris yra valstybės sekretorius Marco Rubio“, – apibendrino analitikas.
