Šis pareiškimas buvo naujausia kandi pastaba Maskvos ir ES ginče dėl Bendrijos „Rytų partnerystės“ iniciatyvos, skirtos šešioms buvusiomis Sovietų Sąjungos respublikoms: Armėnijai, Azerbaidžanui, Baltarusijai, Gruzijai, Moldovai ir Ukrainai.
Praėjusį mėnesį S.Lavrovas pareiškė, kad Europa siekia išplėsti savo „įtakos sferą“ į Rytus. Tuo tarpu Vakarai kaltina Rusiją, kad ji gretimas valstybes nori paversti savo įtakos zona.
„Jis pats žino, kad tai nesąmonė“, – sakė Čekijos diplomatijos vadovas Karlas Schwarzenbergas, atvykęs į Liuksemburgą dalyvauti ES užsienio reikalų ministrų susitikime.
„Mes griežtai giname poziciją, kad neturėtų būti jokių įtakos sferų – nei rusų, nei mūsų“, – sakė jis žurnalistams.
ES nori „sustiprinti šias šalis, nes mes esame suinteresuoti, kad šios valstybės per daug neatsiliktų nuo Europos Sąjungos – ateityje tai sukeltų sunkumų“, pridūrė ministras.
Tai K.Schwarzenbergas pareiškė likus dienai iki S.Lavrovo atvykimo į Liuksemburgą dalyvauti ES ir Rusijos nuolatinės partnerystės tarybos susitikime.
Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas vykdamas į ES susitikimą irgi sakė, kad nesutinka su S.Lavrovo pareiškimu.
„Rytų partnerystės“ programa yra „mūsų atsakymas į pačių valstybių pareikštus norus priartėti prie Europos integracijos“, – sakė jis.
„Tai jos nusprendė, kad nori integracijos su mumis. Tai didžiulio mūsų artimiausių kaimynių įsipareigojimo ženklas“, – pridūrė C.Bildtas.
Jis pripažino, kad ES turi įtaką regione, tačiau pabrėžė, jog ši įtaka nulemta „Europos integracijos magnetizmo“.
„Rytų partnerystės“ iniciatyva bus viena temų, kurias pirmadienį Liuksemburge svarstys ES užsienio reikalų ministrai. Šiuo metu rengiamasi kitą mėnesį Prahoje numatytam pirmajam susitikimui su šešiomis buvusiomis sovietinėmis valstybėmis.
