Sekite 15min Google
Ukrainos geležinkelių operatorė pranešė, kad buvęs Jungtinės Karalystės (JK) ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) ir buvęs JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) direktorius Davidas Petraeusas (Deividas Petreusas) tuo metu, kai buvo smogta traukiniui, buvo netoliese esančioje pasienio geležinkelio stotyje.
Tačiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) sekmadienį paragino Ukrainos vadovą Volodymyrą Zelenskį sustabdyti atakas prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, pareikšdamas, esą tai sukelia dyzelino trūkumą ir „yra daugybė kitų taikinių“.
Ukraina vis dažniau taikosi į Rusijos naftos perdirbimo gamyklas, siekdama pakenkti Rusijos karinėms pastangoms.
Vakarų Ukrainą Rusija dronais atakavo sekmadienį, praėjus vos kelioms dienoms po to, kai JAV pasiuntiniai apsilankė Kyjive ir Maskvoje, siekdami atgaivinti derybas dėl didžiausio konflikto Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Tuo tarpu Europos šalys yra susirūpinusios dėl to, ką jos vadina suintensyvėjusiais Rusijos organizuojamais sabotažo aktais jų teritorijoje.
Lenkija ir Ukraina pranešė, kad keleivinis traukinys Kyjivas–Varšuva buvo užpultas vos už dviejų kilometrų nuo Lenkijos sienos, tačiau apie nukentėjusiuosius nepranešama.
„Prieš pat lokomotyvo apšaudymą prie Ukrainos ir Lenkijos sienos, Jahodyno stotyje stovėjo diplomatinis traukinys. Juo važiavo, be kitų, kelių ES valstybių narių patarėjai saugumo klausimais ir buvę Europos lyderiai, įskaitant buvusį JK ministrą pirmininką Borisą Johnsoną“, – pranešė geležinkelių operatorė „Ukrzaliznycia“.
„Kitame traukinyje, kuris atakos metu buvo Jahodyno stotyje, buvo buvęs CŽA direktorius Davidas Petraeusas“, – pridūrė bendrovė.
Operatorė nenurodė, kokiu atstumu šie pareigūnai buvo nuo užpulto traukinio.
V. Zelenskis pareiškė, kad Maskva į lokomotyvą nusitaikė sąmoningai.
„Būtent tam, kad šie smūgiai neišplistų toliau į Europą, Ukrainos vyrai ir moterys kasdien kovoja, atiduoda savo gyvybes ir neleidžia agresijai plėstis“, – sakė V. Zelenskis.
Lenkija įspėja apie galimus naujus išpuolius
Varšuva yra viena pagrindinių Kyjivo sąjungininkių, o uždarius Ukrainos oro erdvę, traukiniai į Lenkiją tapo vienu pagrindinių pabėgėlių naudojamų kelių iš karo nuniokotos šalies.
Po smūgių Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas Varšuvoje pirmininkavo neeiliniam posėdžiui, įspėdamas, kad tikisi, jog Rusija „ateinančiomis savaitėmis“ eskaluos karą.
Jis pridūrė: „Negalime atmesti, kad eskalacija paveiks ir mūsų teritoriją (...) Tikiuosi, kad ne.“
Rusija pareiškė, kad smogė „geležinkelių infrastruktūrai, naudojamai kariniams kroviniams gabenti“ iš Europos šalių.
Rusija „beldžiasi į Europos duris“
Kyjive kalbėjęs Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis (Radoslavas Sikorskis) pareiškė, kad ši eskalacija turėtų paskatinti sąjungininkus sustiprinti savo paramą Ukrainai.
„Tai nutiko vos už kelių šimtų metrų nuo Lenkijos sienos, tai turi įtakos mano tėvynainių saugumui“, – sakė R. Sikorskis.
„Suprantu, kad šį rytą per tą konkrečią ataką niekas nežuvo, bet tai galėjo lengvai nutikti“, – kalbėjo jis.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pareiškė, kad prezidentas Vladimiras Putinas mano, jog Rusija de facto kariauja su Europa.
„Europa gali manyti arba raminti save, kad ji nekariauja su Rusija, bet Rusija to taip nemato. De facto ji jau kariauja su euroatlantine erdve, vykdydama įvairius priešiškus veiksmus“, – sakė A. Sybiha.
„Putino teroras tiesiogine prasme beldžiasi į Europos Sąjungos ir NATO duris“, – pabrėžė jis.
Sekmadienį Kramatorsko mieste, esančiame prie fronto linijos, per Rusijos išpuolius žuvo mažiausiai du žmonės.
Ukrainos pareigūnai pranešė, kad per antrą iš eilės išpuolių dieną pietiniame Odesos uostamiestyje taip pat buvo sužeisti 20 žmonių, įskaitant du vaikus.
Trišalės derybos
Kremlius savo ruožtu pareiškė, kad reaguodama į suintensyvėjusias Kyjivo atakas Rusijos teritorijoje, Maskva dabar taikinius visoje Ukrainoje apšaudo nesirinkdama.
V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas teigė, kad Maskva esą anksčiau vengė beatodairiškų smūgių, tačiau pakeitė savo požiūrį po to, kai Ukraina pradėjo taikytis į Rusijos ekonominę ir strateginę infrastruktūrą.
Kremlius taip pat užsiminė, kad derybos su Ukraina ir JAV dėl karo gali įvykti spalį.
„Neatmetame tokios galimybės; kalbame apie artimą ateitį“, – žurnalistams sakė D. Peskovas, kurį cituoja valstybinės Rusijos naujienų agentūros RIA ir TASS.
Keli derybų ratai žlugo, o JAV vadovaujamos pastangos įstrigo per karą Artimuosiuose Rytuose.
Šeštadienį paskelbtame interviu V. Zelenskis teigė, kad būtų pasirengęs susitikti su V. Putinu G20 viršūnių susitikime Majamyje gruodį.
Tačiau D. Peskovas šeštadienį Naujajame Delyje naujienų agentūrai AFP sakė, kad tai neįmanoma, ir pakartojo Maskvos reikalavimą, kad susitikimas gali įvykti tik Rusijos sostinėje.
V. Putinas ne kartą atmetė siūlymus susitikti akis į akį su V. Zelenskiu, siekiant užbaigti konfliktą, ir ne kartą pareiškė, kad Maskva ketina užgrobti likusią Rytų Ukrainos dalį.
