Šiuo metu favoritu laikomas dabartinis valstybės vadovas Andrzejus Duda, palaikantis valdančiąją dešiniąją populistinę partiją „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS).
Tačiau jam veikiausiai nepavyks pasiekti pergalės per pirmą rinkimų rate, nors A.Duda, kaip rodo viešosios nuomonės apklausos, užtikrintai lenkia kitus kandidatus.
Prognozuojama, jog per gegužės 24 dieną galinčius vykti papildomus rinkimus A.Duda susigrums su liberalių pažiūrų oponente Malgorzata Kidawa-Blonska, priklausančia pagrindinei opozicinei partijai „Pilietinė platforma“.
Dalyvauti gegužės 10 dieną vyksiančiame pirmajame ture turėtų maždaug šeši kandidatai. Rinkimų datą trečiadienį patvirtino parlamento vadovė Elzbieta Witek.
Tarp pretendentų yra į politiką neseniai atėjęs centristas katalikas Szymonas Holownia, homoseksualumo neslepiantis kairuolis europarlamentaras Robertas Biedronas, agrarinio judėjimo lyderis Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas ir kraštutinių dešiniųjų pažiūrų parlamentaras Krzystofas Bosakas.
Pasiruošimą rinkimams temdo užsitęsęs ginčas dėl PiS suformuotos vyriausybės teismų reformų, kurios, kaip teigia kritikai, įskaitant Europos Komisiją ir pagrindines Europos teisėtvarkos institucijas, kelia grėsmę teisėjų nepriklausomumui ir neatitinka įstatymo viršenybės principo.
Lenkijos žmogaus teisių komisaras ir opozicijos politikai tučtuojau sukritikavo tokį prezidento sprendimą tvirtindami, kad jis pakerta teismų nepriklausomumą, ir pavadino tai pirmu žingsniu Lenkijos išstūmimo iš ES teisinės sistemos link.
2017 metų pabaigoje Briuselis pradėjo precedento neturintį drausminimo procesą prieš Lenkiją dėl „sisteminių grėsmių“, kurias teisės viršenybei esą kelia PiS pradėtos reformos. Dėl šios procedūros Lenkijai gali būti įšaldytos balsavimo ES institucijose teisės.
