Varšuva jau seniai kaltina Rusiją vykdant hibridines operacijas, kuriomis siekiama įvaryti pleištą tarp Lenkijos ir Ukrainos.
Lenkija yra viena stipriausių Kyjivo rėmėjų nuo pat 2022 metų, kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją, tačiau šalyje stiprėja antiukrainietiškos nuotaikos.
Santykiai pasiekė žemiausią tašką birželio pabaigoje, kai Lenkijos prezidentas Karolis Nawrockis (Karolis Navrockis) atėmė iš Ukrainos lyderio Volodymyro Zelenskio aukščiausią Lenkijos valstybinį apdovanojimą dėl pastarojo sprendimo pavadinti karinį dalinį Ukrainos sukilėlių armijos (UPA) – paramilitarinės organizacijos, kaltinamos lenkų žudynėmis per Antrąjį pasaulinį karą – vardu.
UPA kovojo už Ukrainos nepriklausomybę tiek prieš nacistinę Vokietiją, tiek prieš Sovietų Sąjungą. Tačiau ji taip pat kaltinama dešimčių tūkstančių lenkų nužudymu, daugiausia nacių okupuotuose Voluinės ir Rytų Galicijos regionuose.
Paskelbdama apie kaltinimus, Lenkijos vidaus saugumo agentūra nurodė, kad ši byla atskleidė „Rusijos žvalgybos tarnybų veikimo mechanizmą, kuriuo jos siekė savo interesų, kurstydamos konfliktus tarp lenkų ir ukrainiečių tautų“.
Lenkijos pareigūnų teigimu, 18-metis Ukrainos pilietis nuo 2024 metų lapkričio iki 2025 metų rugpjūčio, įtariama, įvykdė 47 nusikalstamas veikas. Be įtariamo memorialinių vietų išniekinimo, jam pareikšti kaltinimai rengus sabotažo išpuolį naudojant droną.
Prokurorai teigė, kad įtariamasis ketino skraidinti droną virš automobilio, kuriuo per karinį paradą Varšuvoje 2025 metų rugpjūčio 15 dieną važiavo Lenkijos prezidentas. Jis buvo sulaikytas prieš paradą.
Prokurorų teigimu, įrodymai leidžia manyti, kad įtariamasis buvo užverbuotas internetu, o jam sumokėta kriptovaliuta.
Birželio pabaigoje Vidaus saugumo agentūra pranešė atskleidusi Rusijos finansuojamą schemą, kuria buvo siekiama daryti įtaką Ukrainos pabėgėlių bendruomenei Lenkijoje, kad tarp jų kiltų protestai ir būtų kurstoma socialinė įtampa.
