Rinkimų apylinkės šalyje atsidarė 7 val. vietos (8 val. Lietuvos) laiku ir veiks iki 21 val. vietos (22 val. Lietuvos) laiku. Balsavusiųjų rinkėjų apklausos bus paskelbtos netrukus po balsavimo pabaigos, o oficialūs rinkimų rezultatai bus paskelbti pirmadienį.
Pirmauja dešinieji
Paskutinės apklausos rodė, kad populistinė dešinioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) gali tikėtis surinkti 32–40 proc. balsų.
Paskutinės apklausos rodė, kad populistinė dešinioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) gali tikėtis surinkti 32–40 proc. balsų – gerokai daugiau negu premjerės Ewos Kopacz vadovaujama verslui palanki liberali Pilietinė platforma (PO), 24–28 procentus.
Net jeigu prieštaringai vertinamam PiS lyderiui Jaroslawui Kaczynskiui nepavyks užsitikrinti daugumos – 231 vietos parlamente – kad galėtų vadovauti vienas, analitikai teigia, kad 66 metų buvęs premjeras lengvai užsitikrins mažesnių partijų, norinčių patekti į vyriausybę, deputatų palaikymą, nesudarydamas oficialios koalicijos.
Analitikų nuomone, kelią „Įstatymui ir teisingumui“ užsitikrinti pergalę po aštuonerių metų opozicijoje atvėrė centristinių pažiūrų lyderio Donaldo Tusko perėjimas į Europos Vadovų Tarybos pirmininko postą, smarkiai susilpninęs jo liberaliąją PO.
Nepaisant aštuonerius metus trunkančio sumanaus ekonomikos valdymo, „PO išsisėmė“, sako politikos mokslų profesorius Radoslawas Markowskis, kurio nuomone, nepataisomos žalos šiai partijai padarė slapto pasiklausymo skandalas.
„Veitergeitas“
Pernai birželį Lenkijoje kilo „Veitergeitu“ („Waitergate“, pagal „waiter“ – anglų kalba „padavėjas“) pramintas skandalas, kai buvo paviešinti prašmatniame Varšuvos restorane slapta įrašyti PO ministrų pokalbiai.
Visuomenę smarkiai supykdė tai, kad įtakingi politikai aptaria darbo reikalus prabangiai vakarieniaudami už mokesčių mokėtojų pinigus, sakė R.Markowskis.
Pawelas Kukizas, politinėje scenoje anksčiau nefigūravęs buvęs pankroko atlikėjas, kuris per gegužę vykusius prezidento rinkimus netikėtai surinko 20 proc. balsų, gali į parlamentą atvesti savo partiją „Kukiz'15“, stojusią prieš tradicinį politikos elitą. Analitikai šią partiją laiko labiausiai tikėtina PiS koalicijos partnere.
D.Tusko korta
Vis dėlto pasitraukus D.Tuskui PO nesugebėjo paversti savo pasiekimų politiniu kapitalu.
Varšuvos universiteto politologė Anna Materska-Sosnowska taip pažymi, kad kita PiS sąjungininke gali tapti daugiausiai ūkininkų interesams atstovaujanti Lenkijos liaudies partija (PSL), kuri dabar yra PO vadovaujamos koalicijos partnerė.
„Po aštuonerių metų opozicijoje Kaczynskis triukšmingai grįžta“, – sakė E.Mistewiczius, pridūręs, kad „viena pagrindinių priežasčių – Donaldo Tusko nebėra Lenkijos politikoje“.
Šiais metais Lenkijos bendrasis vidaus produktas tikriausiai padidės 3,5 proc., o nedarbas išlieka mažesnis negu 10 proc., todėl PO gali didžiuotis gerais pasiekimais valdant šios ES narės ekonomiką.
Vis dėlto pasitraukus D.Tuskui „PO nesugebėjo paversti savo pasiekimų politiniu kapitalu“, konstatavo A.Materska-Sosnowska.
Pasak E.Mistewicziaus, „PiS laimėjo kampanijos mūšį per „Twitter“ ir „Facebook“.
„Jeigu Tuskas tebebūtų scenoje, PO būtų galėjusi išlaikyti prezidentūrą ir dabar būtų pakeliui į pergalę. Tuskas turi nepaprastų politinių įgūdžių. Vadinu tai „Tusko radaru“, – sakė analitikas.
PO įvaizdį dar labiau galėjo pabloginti naujas incidentas, kai premjerė E.Kopacz penktadienio vakarą atleido teisingumo viceministrę Moniką Zbrojewską, kurią policija sulaikė vairuojančią neblaivią.
Sėkmė prezidento rinkimuose
J.Kaczynskis, kuris pats save laiko talentingu politikos užkulisių veikėju, užsitikrino svarią pergalę per gegužę vykusius prezidento rinkimus, kuriuos laimėjo politikos naujokas Andrzejus Duda, lengvai įveikęs ankstesnį lyderį Bronislawą Komorowskį, ilgametį PO sąjungininką.
Dabar J.Kaczynskis siūlo A.Dudos rinkimų kampanijos štabo vadovę Beatą Szydlo, padėjusią konservatoriams susigrąžinti prezidento postą, į premjero postą.
Ši 52 metų angliakasio dukra ir parlamento narė vilioja rinkėjus populistiniais pažadais sutrumpinti senatvės pensijos amžių, įvesti dosnias šeimos išmokas, įvesti mokesčius bankams bei užsienio kapitalo prekybos centrams ir sumažinti mokesčius mažoms bei vidutinėms įmonėms.
Šie pažadai daugiausia nukreipti į pagrindinį PiS elektoratą skurdžiau gyvenančiuose šalies rytuose, kurie vadinami „Lenkija B“, bei viešojo sektoriaus darbuotojus. Kritikai įspėja, kad jų įgyvendinimas destabilizuotų viešuosius finansus.
