Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius ketina Varšuvoje apsilankyti vasario 12 dieną, užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius – pačioje kito mėnesio pradžioje. Tiesa, šis vizitas turėjo įvykti anksčiau, žiniasklaidoje buvo minimos sausio 20–21 dienos. Tačiau, anot J.Haszczynskio, atrodo, kad Lietuvos politikai kelionę pas kaimynus atidėjo suprasdami, jog vizitas gali ir nesibaigti draugišku rankų paspaudimu ir šypsenomis.
„Privalo būti paskelbtos rimtos deklaracijos, o tam reikia pasiruošti. Lenkija laukia kokių nors įsipareigojimų tautinių mažumų klausimais. Lietuvos diplomatai neoficialiai, taip pat ir Vakaruose, bando sužinoti, kokie gestai būtų tinkami. Lietuva taip pat privalo apsispręsti dėl naujos atominės elektrinės statybų, nes šiame projekte pagal ankstesnius susitarimus turėtų dalyvauti ir Lenkija. Tačiau kol kas lietuviai patys nežino, ar nori tą elektrinę statyti ir tapti nepriklausomi nuo Rusijos. Nežino, kaip vertinti neigiamus referendumo, įvykusio spalį kartu su Seimo rinkimais, rezultatus“, – komentare rašo J.Haszczynskis.
 |
| Jerzy Haszczynskis |
Apžvalgininkas pažymi, kad Lenkijai svarbiausia yra Lietuvos lenkų padėtis: nepalankios jiems įstatymų nuostatos, ypač švietimo srityje, lėmė, kad kaimyninių šalių santykiai pasiekė dugną. „Lietuvoje nugalėjo nacionalistinis požiūris į tautines mažumas, o Lenkijoje baigėsi laikas, kai buvo užsimerkiama žiūrint į blogėjančią Lietuvos lenkų situaciją. Ginčas dėl tautinių mažumų traktavimo užgožė dalykus, kurie jungė – Europos Sąjungos, gynybos reikalus ar santykius su postsovietiniais Rytais. Po spalio rinkimų situacija pasikeitė. Pasigirdo daug Varšuvos ausims malonių kalbų. Pirmiausia socialdemokratai ir populistai valdančiąją daugumą sukūrė kartu su lenkų partija. Lietuvos lenkų rinkimų akcija (LLRA) ne tik tapo pilnateise koalicijos nare, bet ir gavo svarbius postus Seime ir Vyriausybėje – itin reikšmingą šioje šalyje energetikos ministro postą“, – rašo J.Haszczynskis.
Švietimo reikalai ir dvikalbiai pavadinimai gali būti išspręsti, sugrąžinant 1991 metais galiojusį tautinių mažumų įstatymą. Tam tereikėtų kelių Seimo posėdžių, įsitikinęs LLRA vadovas Valdemaras Tomaševskis.
„Kol kas visa tai tik žodžiai. Praeityje Lietuvos politikai taip pat nuolat ką nors žadėdavo ir pažadų nevykdė, todėl Varšuvoje vyrauja atsargus optimizmas prieš naujųjų valdžios atstovų iš Vilniaus vizitus“, – savo komentarą užbaigia J.Haszczynskis. Jis taip pat primena, kad naujų santykių užuomazgas gali sunaikinti prezidentė Dalia Grybauskaitė. Ją žymus Lenkijos apžvalgininkas net pavadino „lenkų ėdike“, kuri nenusileido Varšuvos spaudimui.
