„Lenkija turi teisę reikalauti taikyti abipusio supratimo principus, todėl manome, kad iš Lenkijos vokiečių reikia atimti tautinės mažumos teises, nes Vokietijoje lenkams nėra suteiktas toks statusas, jie neturi rinkimų teisės ir galimybės mokytis gimtąja kalba“, – rašoma Lenkų globos sąjungos laiške, kurį cituoja agentūra.
Dokumente pažymima, kad Vokietijoje gyvenantys lenkai neturi tautinės mažumos statuso ir jų „padėtis yra tokia, kokią dar 1940 metais savo dekretu įtvirtino nacistinė Vokietija“.
„Manome, jog tai visiškai nesusipratimas, kad praėjus 70 metų po Antrojo pasaulinio karo tokia svarbi lenkų ir vokiečių santykių sritis būtų reguliuojama dokumentu, kurį pasirašė karo nusikaltėlis Goeringas“, – priduriama laiške, omenyje turint antrąjį po Adolfo Hitlerio nacių režimo asmenį reichsmaršalą Hermaną Goeringą.
Kreipimosi autoriai pažymi, kad šiam klausimui nebuvo skirta pakankamai dėmesio 1991 metais, kai buvo rengiama dvišalė tarpvalstybinė sutartis. Šiame dokumente lenkų mažumos Vokietijoje atstovai yra apibrėžiami kaip „lenkų kilmės Vokietijos piliečiai“.
Šių metų rugsėjį Seimo ryšių su tautiečiais užsienyje komisija priėmė sprendimą kreiptis į šalies premjerą, kad būtų imtasi žygių dėl to, kad Vokietijos lenkams, kurių gali būti iki 2 mln., būtų suteiktas tautinės mažumos statusas.
Lenkijoje tautinėms mažumoms netaikomas 5 proc. rinkimų barjeras, todėl į Seimą paprastai išrenkami 2–3 vokiečių mažumos atstovai. Neoficialiais duomenimis, Lenkijoje gyvena daugiau kaip pusė milijono vokiečių, daugiausia Opolės vaivadijoje.
Lenkų globos sąjunga buvo įkurta 2005 metais Gdynės uostamiestyje. Jos tikslas – teikti teisinę pagalbą užsienyje gyvenantiems lenkams.
