Pagal Lenkijos televizijos TVN24 skaičiavimus, už lainerio „Boeing 737“ nuomą iš didžiausios Lenkijos oro bendrovės LOT sumokėta 140 tūks. zlotų (apie 132 tūkst. litų) – tiek šalies mokesčių mokėtojams atsiėjo dramatiško įsisenėjusio lyderių konflikto eskalavimas.
Įnirtingas euroskeptikas L.Kaczynskis buvo įleistas į susitikimą, nors neturėjo specialaus auksinio ženklelio.
Prasidėjus deryboms, kurios vyks iki ketvirtadienio, prezidentas sėdėjo prie stalo šalia D.Tusko.
„Jis (Kaczynskis) bent jau netrukdė, tačiau taip pat nepadėjo“ Lenkijos vyriausybės deryboms viršūnių susitikime, žurnalistams sakė D.Tuskas.
„Lenkijos delegaciją lydintys konfliktai ir nesutarimai tikrai nepasitarnavo mūsų interesams“, – pridūrė jis.
Kita vertus, L.Kaczynskis mėgino užglaistyti bet kokias užuominas apie tarpusavio rietenas. „Mes nesibarėme, o šypsojomės vienas kitam“, – žurnalistams sakė prezidentas.
Abu Lenkijos lyderiai jau seniai nepasidalija įtaka ir valdžia. Šį konfliktą ypač pakurstė 2005 metų prezidento rinkimai, kai D.Tuskas tik nedideliu balsų skirtumu pralaimėjo L.Kaczynskiui.
2007 metų spalį D.Tusko partijai laimėjus parlamento rinkimus, jis premjero poste pakeitė prezidento brolį Jaroslawą Kaczynskį, todėl naujajam vyriausybės vadovui teko užmegzti su prezidentu įtemptus darbinius santykius.
Lenkijos konstitucija įgalioja premjerą rūpintis šalies užsienio politiką, tačiau šią sritį aktyviai siekė perimti L.Kaczynskis, kuris nuolat dalyvaudavo ES viršūnių susitikimuose.
Dvyniai Kaczynskiai Bendrijos lyderių susitikimuose įgijo nesantaikos kurstytojų reputaciją, tačiau jie teisindavosi ginantys Lenkijos interesus. Savo ruožtu premjeru tapęs D.Tuskas buvo linkęs ieškoti kompromiso.
Pirmadienį D.Tuskas pareiškė, kad L.Kaczynskis negalės dalyvauti Briuselyje vykstančiame Europos vadovų tarybos susitikime, į kurį renkasi 27 ES šalių vyriausybių vadovai.
Šią savaitę vykstančiose derybose daugiausiai dėmesio bus skiriama Bendrijos atsakui į pasaulinę finansų krizę ir ES kovos su klimato kaita strategijai.
L.Kaczynskis ir D.Tuskas praeitą mėnesį taip pat buvo susiginčiję, kuris iš jų turi atstovauti šaliai ES viršūnių susitikime, kuriame buvo svarstomas Rusijos konfliktas su Gruzija, bet premjeras galiausiai nusileido ir sutiko dalyvauti renginyje kartu su prezidentu. Tačiau pirmadienį D.Tuskas nubrėžė raudoną ir pareiškė nebetoleruosiantis „nuolatinių konstitucijos pažeidimų“.
Lenkijos žiniasklaidos nuomone, L.Kaczynskio veiksmai nukreipti ne vien prieš D.Tusko vyriausybę. Tikėtina, kad dabartinis šalies vadovas taip pat siekia užkirsti kelią buvusiam Lenkijos prezidentui ir legendiniam „Solidarumo“ judėjimo lyderiui Lechui Walesai į aukšto lygio komisiją, sprendžiančią Europos Sąjungos ateitį.
Ketvirtadienį viršūnių susitikime bus patvirtinti šios komisijos nariai, jeigu sąrašo neblokuos nei viena Bendrijos šalis.
Trečiadienį L.Kaczynskis pareiškė nepritariantis L.Walesos kandidatūrai, tačiau pranešė D.Tuskui nekelsiąs šio klausimo viršūnių susitikime.
Broliai Kaczynskiai anksčiau priklausė L.Walesos vadovaujamam profesinių sąjungų judėjimui „Solidarumas“, tačiau jų keliai išsiskyrė po 1989 metų, kai žlugo Lenkijos komunistinis režimas.
Trečiadienį paskelbti apklausų rezultatai rodo, kad Lenkijos gyventojai nusivylę savo lyderių rietenomis – 85 proc. PBS instituto ir 77 proc. viešosios nuomonės tyrimo agentūros GfK surengtų apklausų respondentų mano, jog šie nesutarimai kenkia Lenkijos įvaizdžiui.
PBS nustatė, kad 83 proc. lenkų gėdijasi dėl savo lyderių elgesio, tačiau 63 proc. respondentų sakė, kad teisus yra D.Tuskas, o 26 proc. palaikė L.Kaczynskį.
