Vykdydama NATO misiją „Baltic Air Policing“, Ankara į Estiją nusiųs penkis naikintuvus „F-16“ ir 76 karius iš vienos iš labiausiai patyrusių ir didžiausių šalies karinių oro pajėgų smogiamųjų pajėgų – 181-osios reaktyvinės eskadrilės „Pars“.
„Ši misija turi didelę strateginę reikšmę ginant NATO rytinį sparną. Ji svariai prisidės prie Turkijos tarptautinių atgrasymo pajėgumų stiprinimo, bendradarbiavimo su sąjungininkų pajėgomis ir strateginio potencialo didinimo“, – pareiškė Turkijos karinių oro pajėgų pulkininkas leitenantas Ozdemiras.
Tikimasi, kad Turkijos kariai atvyks į Estijos Amari oro bazę rugpjūčio mėnesį ir joje liks iki šių metų lapkričio. Visą šį laiką jie vykdys patruliavimą ir reaguos į galimus oro erdvės pažeidimus virš Baltijos valstybių, kurios neturi savų naikintuvų.
Anksčiau „Bloomberg“ naujienų tarnybos šaltiniai pranešė, kad NATO kreipėsi į Turkiją su prašymu suteikti naikintuvų „F-16“ oro erdvės apsaugai Baltijos regione.
Tuo tarpu pati Ankara planavo dislokuoti šiuos naikintuvus Rumunijoje nuo 2026 m. gruodžio iki 2027 m. kovo. Tačiau, anot agentūros šaltinių, NATO nusprendė sustiprinti gynybą virš Baltijos jūros dėl vis didesnės grėsmės iš Rusijos, kurią pastaroji sustiprino, elektroninio karo priemonėmis nukreipdama dronus į Lenkiją, Latviją, Lietuvą ir Estiją.
Kaip apskaičiavo naujienų portalas „Nova Europa“, nuo 2025 m. sausio iki 2026 m. gegužės virš Baltijos valstybių buvo užfiksuoti ne mažiau kaip 24 dronai – devyni per visus praėjusius metus ir 15 nuo šių metų pradžios. Daugiausia incidentų – ne mažiau kaip 12 atvejų – įvyko virš Latvijos teritorijos.
-
Į Rumuniją įskridusį droną pavyko numušti ne iš pirmo karto
-
NATO praktiką atlikusi kinų kilmės Kanados pilietė sulaikyta dėl įtarimų šnipinėjus
-
Rumunija smerkia Rusiją: per tris dienas Rumunijoje numušti trys rusų dronai
-
Šaltinis britų žvalgyboje: Putinas rengiasi provokacijai prieš NATO
-
Linas Linkevičius. Rusija pati save pribaigs
-
Atskleidė, kiek milijonų Rumunijai kainavo numušti 3 Rusijos dronus
NATO generalinis sekretorius Markas Rutte Aljanso reakciją į šiuos incidentus pavadino „ramia, ryžtinga ir proporcinga“, o Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ne kartą užtikrino, kad Europos Sąjunga į šiuos įvykius atsakys „vienybe ir jėga“.
