-35% metinei prenumeratai. Maža kaina - didelė vertė.
Išbandyti
Maža kaina - didelė vertė. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Lietuviai degančioje Australijoje: šalies valdžia parsidavusi anglies pramonei

Australijoje gyvenantys lietuviai 15min teigė, kad, kaip ir daugelis vietos gyventojų, negalėjo patikėti išgirdę, jog pačiame gaisrų įkarštyje – tiesiogine prasme – šalies premjeras Scottas Morrisonas išvyko atostogauti į Havajus. Daugybė australų liūdnai juokiasi iš teorijų, esą klimato krizė niekaip nekalta dėl milžiniškų gaisrų, ir neabejoja: vyriausybę nupirkusi šalyje labai įtakinga anglies pramonė.
Scottas Morrisonas apžiūri vietoves, kurioms kelia grėsmę krūmynų gaisrai
Scottas Morrisonas apžiūri vietoves, kurioms kelia grėsmę krūmynų gaisrai / AFP/„Scanpix“ nuotr.

Nors savaitės pradžioje australus kiek nuramino lietus, leidęs ugniagesiams kokybiškiau pasiruošti gaisrų slopinimui ar bent jų plitimo pristabdymui, ir taip įkaitusios Australijos dar laukia nauja kaitros banga.

Žmonės masiškai dalinasi liūdnomis degančios šalies nuotraukomis, „Facebook“ savo ruožtu neleidžia skelbti kraupių sudegusių gyvūnų – koalų, kengūrų – vaizdų. Visa tai, žinoma, tikra – nuo rugsėjo išdegė jau daugiau nei 8 mln. hektarų žemės.

Tikra vis dėlto ir tai, kad daugelio Australijos gyventojų kasdienybė iš tiesų beveik nepasikeitė. Taip, jie aukoja tiems, kurie neteko namų, atidžiau seka orų prognozes, uodžia vėjo kryptį – bet eina į kontoras, barus, prekybos centrus.

Aukojama daugiausia ugniagesiams, kuriems tenka dirbti ypač sunkiai. Vienas, tiesa, į kamerą suspėjo pasiųsti premjerą S.Morrisoną kuo toliau – o taip pat galvoja daugelis australų.

Prognozuojama, kad gaisrai tiesiog išsvilins vyriausybės vadovą, jau vadinamą Australijos vyriausiuoju žmonijos įtakos klimato atšilimui neigėju, iš didžiosios politikos.

VIDEO: Širdį veriantys vaizdai iš Australijos patvirtina katastrofišką realybę: pakelę nuklojo šimtai pražuvusių gyvūnų

Žmonės užaugo su gaisrais

Tiesa, Miglė Barauskaitė, gyvenanti Melburne, bet netrukus žadanti grįžti į Lietuvą, pripažino savo „Facebook“ paskyroje pati besidalinanti liūdnais degančios Australijos vaizdais, bet tuoj pat nuramino: „Miškai ir krūmai čia dega kiekvienais metais panašiu laiku – vietos žmonės su tais gaisrais užaugo.“

„Matote, mes – Melburne, tad gyvename kaip gyvenę. Tiems, kurie eina į darbą mieste, niekas per daug nesikeičia. Bet tiems, kurie gyvena gaisrų zonoje, žinoma, sunkiau“, – pastebėjo M.Barauskaitė.

Asmeninio albumo nuotr./Miglė Barauskaitė
Asmeninio albumo nuotr./Miglė Barauskaitė

Jos nuomone, gali būti, kad pasaulis labiau priblokštas nei patys australai, nes pastarieji gaisrus patiria kiekvieno sezono metu ir, galima sakyti, prie jų yra pripratę: „Juk nėra taip, kad viskas tiesiog iš lempos užsidegė. Gaisrai prasidėjo dar rugsėjo mėnesį.

O tie australai, kurie gyvena gaisrų rajonuose, su jais yra užaugę. Jie žino, ką maždaug daryti, moka paruošti savo namus, jie supranta, kaip gaisrai plinta. Jei manote, kad dega visas žemynas, tai taip nėra.“

Aišku, situacija šiais metais rimtesnė nei iki šiol, o dėl to, mano Miglė, kaltas ir Australijos vyriausybės neveiksnumas, ir, žinoma, klimato kaita.

Valdžia, reikia pripažinti, atsibunda tik dabar, tad atsakomybę turi prisiimti žmonės, kurie siunčia finansinę pagalbą.

„Čia buvo įkaitę iki 45 laipsnių, be to, pučia didžiuliai vėjai. Būtent dėl vėjų gaisrams plisti sudaromos puikiausios sąlygos – ugnį labai sunku sukontroliuoti.

Vieną dieną migločiau, kitą – ne taip, trečią – kvapas. Daug kas priklauso nuo vėjo stiprumo ir krypties“, – pasakojo Melburne gyvenanti ir dirbanti lietuvė, kuri kasdien stropiai tikrina naujausias meteorologų prognozes ir informaciją apie gaisrus.

Miglės Barauskaitės nuotr./Vaizdas pro langą Melburne
Miglės Barauskaitės nuotr./Vaizdas pro langą Melburne

„Gaisrai labai dideli, o savanorių, kurie ryžtųsi padėti ugniagesiams juos gesinti, ištekliai riboti. Valdžia, reikia pripažinti, atsibunda tik dabar, tad atsakomybę turi prisiimti žmonės, kurie siunčia finansinę pagalbą“, – pasakojo M.Barauskaitė.

VIDEO: Dienai virtus naktimi, žmonės skubėjo slėptis valtyse: šėlstantys gaisrai paplūdimiuose įkalino tūkstančius

„Dieve, koks čia lietus? Pakrapnoja, ir viskas“

Savo ruožtu lietuvė Rasa Mauragis gyvena ne didmiestyje, o nedideliame Džindabaino miestelyje, įsikūrusiame kalnuose prie pat Kosčiuškos nacionalinio parko. Netoli – ir sostinė Kanbera.

„Pas mus grėsmė didelė, – 15min sakė moteris. – Į mūsų pusę keliauja nemažai gaisrų, kurie, kaip manoma, prieš savaitgalį susijungs.

Jau šeštadienį buvo pavojinga, tik vėjai nebuvo tokie stiprūs. Bet dangus buvo juodas ir raudonas, krito pelenai, sudegę medžių gabaliukai, lapai. Laimei, pats gaisras mūsų dar nepasiekė.“

Asmeninio albumo nuotr./Rasa Mauragis
Asmeninio albumo nuotr./Rasa Mauragis

Kai savaitės pradžioje iškrito lietaus, daug kas Australijoje jautė palengvėjimą, bet daugelyje vietovių jis buvo nepakankamai stiprus liepsnoms užgesinti, o kai kur net apsunkino ugniagesių darbą – jiems tapo sunkiau mašinomis pasiekti problemiškas teritorijas.

Be to, R.Mauragis siūlo neapsigauti: per karščius ten lietus kitoks nei, tarkime, Europoje.

„Dieve, koks ten lietus, pakrapnoja biškį, ir vėl sausa. Palyja keletą minučių ir sustoja. Be to, vanduo trukdo mašinoms prakasti tokias trasas, kuriomis tikimasi sustabdyti ugnį.

O penktadienį vėl žada didžiulį karštį ir vėją – tai maitina gaisrą. Gali būti, kad pareigūnai nebus pasiruošę naujoms problemoms taip, kaip jie norėjo. Gaisrai sunkiai sustabdomi ir didesni nei anksčiau,“ – pasakojo lietuvė.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Žmonės maudosi Džindabaino ežere
AFP/„Scanpix“ nuotr./Žmonės maudosi Džindabaino ežere

Dėl vėjo liepsnos juda labai greitai. R.Mauragis yra išgyvenusi Kanberos gaisrus 2003 metais, kurie buvo labai panašūs į dabartinius – jie neprognozuojami.

„Skaičiau vieno vyro pasakojimą. Jis išdegino didelį 40 arų lauką, tikėdamasis apsisaugoti nuo gaisro – kad nebūtų kam degti. Bet liepsnos atėjo oru ir tiesiog trenkėsi į jo namą. Šitokie gaisrai nežmoniški ir nesuprantami“, – teigė moteris.

R.Mauragis vyras jai esą pasakė, kad niekur nevažiuos tol, kol nepradės kristi žarijos – o ir šias bandys nuvyti.

Gaisrams Rasa su šeima pasiruošė: „Lagaminas supakuotas, viską aplink namą surinkome, kad neužsidegtų, visos palangės išklotos šlapiais rankšluosčiais, naudojame daug vilnos, kuri greitai neužsidega.

Pareigūnai vietos gyventojus anksčiau prašė arba išvažiuoti, arba būti visiškai pasiruošusiems išvykti – susidėti atitinkamus drabužius iš medvilnės ar vilnos. Beje, būtinos ilgos rankovės – nors, žinia, Australijoje šiuo metu labai karšta.

„Iš mūsų kaimo yra vienas kelias, o gaisrai mus supa iš pietų, rytų ir vakarų. Viskas priklausys nuo to, iš kurios pusės greičiau ateis gaisras. Gali būti, kad nebus kaip išvažiuoti, ypač jei bus platus gaisro frontas“, – pasakojo R.Mauragis.

Vis dėlto šeima, kaip, beje, ir daug kitų australų, nusiteikusi iki paskutinės akimirkos saugoti jai labai brangius namus. R.Mauragis vyras jai esą pasakė, kad niekur nevažiuos tol, kol nepradės kristi žarijos – o ir šias bandys nuvyti.

Politikai – anglies pramonės kišenėje

Ar australai pikti? O jei taip, ant ko pyksta? Aišku, kad ant premjero S.Morrisono, sako M.Barauskaitė.

Vyriausybės vadovas turi kovoti su kaltinimais, kad, visų pirma, per gaisrus išvyko atostogų į Havajus, o antra – nepripažįsta, jog gaisrai tokie dideli būtent dėl klimato šilimo.

„Žmonės tikrai labai pikti, nes valdžia nepadeda. Premjeras dabar eina per visus tuos kaimus, kur žmonės prarado namus, ir jam į akis sakoma: dinkit, po velnių, iš čia. Tokios nuomonės laikosi beveik visi“, – tvirtino Miglė.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Scottas Morrisonas apžiūri gaisrų nuniokotus namus
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Scottas Morrisonas apžiūri gaisrų nuniokotus namus

„Visi žvalgosi: šalis dega, o kur ScoMo? Ak, jis Havajuose! Suprask, viskas gerai, viskas kaip įprastai“, – pridūrė M.Barauskaitė.

R.Mauragis pritaria: „Kai šalies lyderis per tokią krizę, kuri, beje, prasidėjo jau anksčiau, kai praėjusių metų viduryje dėl sausros pradėjo trūkti vandens, išvažiuoja atostogų, kaip tai suprasti?

O gi taip, kad jis absoliučiai nesuvokia padėties. Jam jau vasarą buvo sakoma, kad kils gaisrai, jei nebus nieko daroma, jei nebus ruošiamasi.“

Anot lietuvės, S.Morrisonas „nelabai supranta“, kas vyksta už didmiesčių ribų, ir tik dabar, „pavėluotai“, bando kažką daryti. R.Mauragis pabrėžia nė neabejojanti, kad dėl gaisrų kaltas abejingumas klimato krizės akivaizdoje.

Ekrano kopija iš „My Fire Watch“/Gaisrai Australijoje
Ekrano kopija iš „My Fire Watch“/Gaisrai Australijoje

„Taip, jau prieš 8 ar 12 metų buvo sakoma, kad į Australiją ateis ekstremalesnės nelaimės. Juk čia nėra daug vandens, mažai upių. Įspėjimų buvo. Bet jie buvo ignoruojami, nes politikams reikalinga anglies pramonės parama.

Morrisonas tyli, nes Liberalų partija susijusi su anglies pramone. Australai eksportuoja labai daug anglies, bet tuo pačiu bene labiausiai prisideda prie taršos pasaulyje.

Politikai ir anglies kompanijos vieni kitiems padeda, bet jiems tikrai nerūpi, kaip išsaugoti kraštą ateičiai“, – pabrėžė R.Mauragis.

Su tokia nuomone visiškai sutinkanti M.Barauskaitė pridūrė, kad sausra Australijoje iš tiesų tęsiasi jau kelerius metus, bet valdžia didelės problemos nematė ir nepadėjo nei pasiruošti ugniagesiams, nei ūkininkams – esą buvo akivaizdu, kad kils gaisrai.

„Aš nesu australė, bet matau, kaip žmonės vieni kitiems padeda. Vis dėlto australams reikia lyderio, reikia žmogaus, kuris atsistotų ir pasakytų, kad viskas bus gerai.

VIDEO: Dviratininkai nematė nieko panašaus: ištroškusi koala sustabdė juos prašydama atsigerti

O Scottas Morrisonas sukišęs uodegą tarp kojų ir nieko nedaro – pažiūrėkite į Naująją Zelandiją, kurios premjerė Jacinda Ardern rodo gražų pavyzdį, kaip reikia elgtis katastrofos akivaizdoje.

Deja, Morrisonas tyli, nes Liberalų partija susijusi su anglies pramone. Australai eksportuoja labai daug anglies, bet tuo pačiu bene labiausiai prisideda prie taršos pasaulyje.

Bus įdomu, nes pasaulis jau mato, kas vyksta, ir Australija turės kažką keisti“, – svarstė lietuvė.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Miškasodyje dalyvavę „Herbalife“ nepriklausomi partneriai pagerino savo pačių rekordą – pasodino daugiau nei 3 tūkst. medžių
Reklama
„Teleloto“ studija virs podiumu
Reklama
Šimtai vyrų kasdien susiduria su erekcijos sutrikimais ar net prostatos vėžio diagnoze – kaip to išvengti?
Reklama
Pirmą kartą per beveik penkiolika metų fiksuotas verslo ginčų augimas – ką tai reiškia verslui?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius