Geopolitikos ir saugumo studijų centro vadovas Linas Kojala atkreipė dėmesį į įvykius Artimuosiuose Rytuose ir trumpai paanalizavo, ko galima tikėtis ateityje.
„Izraelis sutiko laikytis susitarimo, tik atmetė jo galiojimą Libane.
JAV prezidentas skelbia „visišką pergalę“ – ir tikina, kad susitarimas apims Irano turimą prisodrintą uraną. Nedetalizavo kaip.
Artimiausiu metu turėtų prasidėti taikos derybos. Detalės nėra žinomos. Pakistanas, atlikęs kertinį mediatoriaus vaidmenį, skelbia apie galimą susitikimą penktadienį Islamabade. Anksčiau svarstyta, kad JAV pusėje derybas ves J.D. Vance'as.
Naftos kainos iškart šovė žemyn: nuo maždaug 110 iki 94 JAV dolerių už „Brent“ barelį“, – pastebėjo L.Kojala.
Tai nėra taikos susitarimas
Visgi, pasak analitiko, tai nėra taikos susitarimas.
„Nėra rimto pagrindo manyti, kad esminės sankirtos – dėl Irano branduolinės programos, karinių pajėgumų, sankcijų, Irano reikalaujamų kompensacijų, Irano siekio apmokestinti Hormuzo sąsiaurį (tai galėtų generuoti iki 70-90 mlrd. dolerių kasmet) – išspręstos.
Irano režimas stipriai nukraujavęs, bet, panašu, kol kas išsilaikė. Vargu, ar politinių ir ekonominių kaštų kontekste Vašingtonas norės atnaujinti bent jau tokio masto karo veiksmus – pirma indikacija bus tai, ar karo atžvilgiu skeptiškas J.D. Vance'as išties bus derybų priešaky.
Vašingtone trečiadienį su D.Trumpu susitiks NATO generalinis sekretorius Markas Rutte. Jis sieks deeskaluoti JAV prezidento aršią kritiką Aljansui – ir proaktyviai siūlyti kaip Europos valstybės gali prisidėti prie ilgalaikio regiono stabilumo užtikrinimo. Paliaubų fonas tam palankus“, – apibendrino L.Kojala.
