Paralelinės apklausų realybės
Nepriklausomos agentūros rodo aiškią „Tiszos“ persvarą (kelių pastarųjų vidurkiai apie 50 proc. prieš 39 proc.) Valdžiai artimos piešia kitą vaizdą – 5-9 proc. punktų V.Orbano pranašumą. Aktualu ne vien balsų skirtumas, o mandatų matematika. Vengrijos sistema laimėtojui perskirsto papildomas vietas, todėl net ir nedidelė procentinė persvara gali virsti gerokai didesniu galutinių mandatų skirtumu. Kadangi sistema formuota V.Orbano, ekspertai sutaria, kad „Tisza“ turi laimėti rinkimus bent 3-5 proc. punktų persvara, kad pretenduotų į daugumą.
Prognozuojamas itin didelis rinkėjų aktyvumas – ir vieninga prieš V.Orbaną sutelkta platforma – sudaro prielaidas opozicijai tikėtis sėkmės (kaip pasakoja kolegos, net ir tie, kurie nėra „Tiszos“ fanai, linkę palaikyti partiją kaip alternatyvą V.Orbanui).
Kas rūpi rinkėjams?
Pirmiausia – ekonomika/pragyvenimas (17 proc.), korupcija (15 proc.) ir sveikatos apsauga (9 proc.). Karas – gerokai žemiau bendrame visuomenės apklausų prioritetų sąraše – išskyrus V.Orbano rinkėjus.
Žinutės
Tai atspindi partijų komunikacija: V.Orbanas akcentuoja, kad gelbėja šalį nuo karo, į kurį nori įvelti Briuselis/Ukraina/opozicija. Taip pat skamba suvereniteto akcentas (paradoksalu, kai nutekinti Vengrijos užsienio reikalų ministro pokalbiai demonstruoja totalų nuolankumą Kremliaus prašymams) bei energetinį stabilumą (Rusija kaip būtinas partneris).
Opozicijos akcentai – išvaduoti valstybę iš korupcijos liūno ir V.Orbano užvaldymo; išbristi iš ekonominių sunkumų, kainų augimo, ir sutvarkyti viešąsias paslaugas; sugrįžti į Vakarus (ES/NATO) kaip patikimiems partneriams (labai pragmatiškai – gauti šiuo metu dėl V.Orbano veiksmų ES įšaldytą 18 mlrd. eurų paramą).
Ekonomika
V.Orbanui nerimą kelia tai, kad siekis kampaniją grįsti karo grėsmėmis kertasi su pragmatiška, ekonominių veiksnių sąlygota nepasitenkinimo banga. Pvz., vertinant šalies BVP (PPP) lygio santykį su ES vidurkiu, Vengrija 2015-2025 m. ūgtelėjo nuo 68 iki 76 proc. Visgi tai kur kas kukliau, nei per tą patį laiką pažengė Lietuva (nuo 75 iki 88 proc.) ar Rumunija (nuo 57 iki 78 proc.).
Užsienio politika
V.Orbanas pasirinko totalinę konfrontaciją su ES, įskaitant finansinės paramos Ukrainai ir šios šalies ES narystės derybų blokavimą. Artumas su Kremliumi jau virtęs anekdotu. Sąlytis su Donaldo Trumpo administracija artimas, ką iliustruoja prieš kelias dienas įvykęs J.D.Vance’o vizitas, bet Budapeštas po D.Trumpo pergalės tikrai tikėjosi paties prezidento apsilankymo (o Vašingtono aktyvi komunikacija prieš ankstesnius rinkimus – Kanadoje, Vokietijoje ir kitur – nebuvo veiksnys, padėjęs D.Trumpo administracijos remtiems kandidatams).
„Tiszos“ pergalė reikštų nuosaikesnį toną su ES ir NATO, mažiau veto, ES paramos atblokavimą ir mažiau konfrontacinius santykius su Ukraina – bet ne radikalų posūkį. Opozicija bando laikytis subalansuotos pozicijos, todėl vargu, ar atsidurtų Kyjivo rėmėjų grupėje. Kita vertus, net ir tai būtų didžiulis postūmis lyginant su V.Orbano politika.
