Neseniai žiniasklaidoje pasirodė, kaip teigiama, gera žinia, kad „amerikiečiai neketina šaudyti į danus“. Prieš porą metų tai skambėtų kaip ištrauka iš fantastinio siaubo filmo, o šiandieną tai vadinama tiesiog gera žinia.
Neseniai žiniasklaidoje pasirodė, kaip teigiama, gera žinia, kad „amerikiečiai neketina šaudyti į danus“. Prieš porą metų tai skambėtų kaip ištrauka iš fantastinio siaubo filmo, o šiandieną tai vadinama tiesiog gera žinia. Žinoma, ginčytis, kad žinia nėra gera, tikrai nėra jokio reikalo, bet jei jau tokios žinios tampa apskritai kažkokia naujiena, rodo iki ko nusirito pasaulis.
Prieš Davoso susitikimą nuotaikos ir tvyranti įtampa nieko gero nežadėjo. Donaldo Trumpo grasinimai bet kuria kaina „pasiimti“ Grenlandiją, grasinimai muitais nepatenkintiems tokiu sprendimu. Europiečių vieni kitų drąsinimas duoti pagaliau tam atkirtį. Aklavietė Rusijos ir Ukrainos karo ir taikos derybose, tų derybų ir apskritai konflikto išstūmimas iš dėmesio lauko dirbtinai sukurta krize dėl Grenlandijos, su tuo susijęs Volodymyro Zelenskio atsisakymas netgi dalyvauti Davoso forume. Europos lyderių žodinis, dar ne oficialus, bet vis tik pakankamai neigiamas požiūris į Trumpo steigiamą „Taikos tarybą“ sukūrė foną Davoso forumui, kas gerokai disonavo su to renginio šūkiu „Dialogo dvasia“.
D.Trumpo trečiadieninė kalba taip pat neįnešė didelių naujovių, bet Grenlandijos klausimu retorika esmingai pasikeitė. Prezidentas paneigė jėgos panaudojimo galimybę. Jau nebekalbėjo apie aneksiją ar kitokį salos užvaldymą, vietoje to akcentavo „derybų dėl salos įsigijimo“ būtinumą.
Po pokalbių su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte D.Trumpas jau taip kategoriškai nekalbėjo apie nuosavybės teises į Grenlandiją. Didesnis akcentas dabar daromas esamos teisinės bazės išnaudojimui, tobulinimui, papildymui – ypač turint omeny dar 1951 metais pasirašytą Grenlandijos gynybos susitarimą tarp JAV ir Danijos Karalystės. Susitarimas numatė galimybę JAV kurti karines bazes ir kitais būdais saugumo užtikrinimo tikslais naudoti salos teritoriją. Susitarimas iki šiol puikiai veikė, atliko savo vaidmenį Šaltojo karo metu ir dabar, jį atnaujinus ir įvertinus naujas realijas, galėtų puikiai pasitarnauti viso Arkties regiono, Danijos, Grenlandijos, NATO ir, be abejo, JAV saugumo interesams. Beje, vienas iš tokių labai konkrečių tikslų, kuriuos ypač akcentuoja D.Trumpas – efektyvios JAV raketinės gynybos sistemos „Auksinis kupolas“ sukūrimas.
Beje, būtent tokias galimybes akcentavo politikai ir kariniai ekspertai, mėgindami įtikinti D.Trumpą nepažeidinėti tarptautinės teisės, NATO sąjungininkų suvereniteto ir nesukurti precedento, kuris įstumtų pasaulį į dar didesnį chaosą.
Rusai tyliai tikėjosi kitokios įvykių eigos, patvirtinančios jų požiūrį į „stipresniojo teises“ tvarkant pasaulį ir savotiškai legitimizuojančio jų naudojamus metodus. Šįkart nepavyko.
Galiausiai paaiškėjo, kad ir V.Zelenskis pakeitė planus, vis tik atvyko į Davosą ir jau susitiko su D.Trumpu. Pirmi komentarai po susitikimo nors ir optimistiniai, bet gana atsargūs, ypač iš ukrainiečių pusės. Steve‘as Witkoffas ir Jaredas Kushneris pasiruošę eiliniam vojažui į Maskvą. Jų teigimu, sutarti liko labai nedaug. Bet iš patirties puikiai žinome, kad kol dėl visko nesutarta, tol nesutarta dėl nieko.
Jau negirdėti grasinimų iš D.Trumpo pusės įvedinėti europiečiams muitus. Matyt, atkrito būtinybė ir europiečiams imtis kraštutinės gynybinės priemonės – vadinamosios ekonominės „bazukos“ atsakant į galimą D.Trumpo spaudimą.
Kaip ten bebūtų, ES vadovai vakare bendraus neformaliai, tarsis, kaip toliau elgtis ir kokiais principais bendradarbiauti su JAV.
Juodi debesys praslinko, bet ar išvengta audros
Kol kas tie juodi debesys lyg ir praslinko, bet kažin ar galutinai išvengta audros.
Grįžtant prie vakarykštės D.Trumpo kalbos Davose, ten buvo galima išgirsti visko. Tikrai nenustebino „Pirmiausia Amerika“ dvasia. Buvo pažerta daug skaičių, daug statistikos. Ekspertai jau dabar įžvelgia nemažai manipuliacijos faktais. Tarkime, ekonomika Amerikoje tikrai auga, bet tie augimo tempai nėra beprecedenčiai. Infliacija nėra pažabota, kaip teigiama, nes oficialūs rodikliai viršija 2 proc. nustatytas ir planuotas ribas. Ir kuro kainos yra vos ne dvigubai aukštesnės realiai, lyginant su pateikta informacija kalboje. Bet dėl to tegu aiškinasi ekonomistai ir pirmiausia patys amerikiečiai.
Apmaudu, bet vėl buvo akcentuota, kad pasaulis gyvas vos ne vien dėka Amerikos. Ypač šiuo požiūriu buvo išskirta Kanada. Europa, D.Trumpo teigimu, yra tiesiog neatpažįstama ir eina neteisingu keliu. Ypač sukritikavo „pražūtingą žaliąjį kursą“. Galima buvo išgirsti ir pagrasinimų. D.Trumpas pabrėžė, – jei europiečiai sutiks su JAV pasiūlymais, amerikiečiai bus dėkingi. Jei prieštaraus – jie tai prisimins.
Kiek keista, kad kalboje nieko nebuvo užsiminta apie kuriamą „Gazos taikos tarybą“, kurioje išskirtinės teisės numatytos jos pirmininkui D.Trumpui. Taip, kaip po Antrojo pasaulinio karo apie pusšimtis valstybių sukūrė Jungtines Tautas, dabar D.Trumpas neslepia ambicijų šiuo naujuoju dariniu ateityje tas JT pakeisti. Nustatyta, kad tik pirmininkas galės spręsti apie narystę Taryboje. Tik jam pritarus galios bet kokie priimti sprendimai. Dėl tų nuostatų, modalumų ir ne tik dėl jų iš tiesų kyla nemažai abejonių. Daug klausimų ir nuostabos sukėlė nustatytas 1mlrd. JAV dolerių „narystės mokestis“. D.Trumpo teigimu, 59 šalys sutiko ar bent buvo pakviestos prisijungti prie Tarybos. Tarp pakviestųjų netgi tokios „taikos puoselėtojos“ kaip Rusija ir Baltarusija. Ceremonijoje dalyvavo skirtingais šaltiniais apie 35 valstybių atstovai. Iš NATO šalių pranešama tik apie Turkijos ir Vengrijos dalyvavimą. Kai kurios šalys dar išvakarėse pareiškė, kad Tarybos darbe nedalyvaus – tarp jų Prancūzija, Norvegija, Jungtinė Karalystė, Švedija. Daugelis dar svarsto ir visaip abejoja.
Taip kad procesas tęsiasi. Tai, kad yra šioks toks emocinis atokvėpis, visai nereiškia, kad vėl galima atsipalaiduoti. D.Trumpo karingos laikysenos pokyčiai atsirado ne be tvirtesnės ir drąsesnės europiečių laikysenos. D.Trumpas, kritikuodamas europiečius, savo kalboje akcentavo, kad jam reikia stiprių sąjungininkų. Turime tuos lūkesčius pateisinti. Tapti stipriais, tvirtai ginančiais savo interesus ir vertybes ir prisiimančiais deramą atsakomybę už pasaulio ir ypač savo kontinento – Europos – raidą. Ne todėl, kad to linki D.Trumpas ir ne todėl, kad tuo netiki ir nepraleidžia progos pasišaipyti Kremlius ar praradęs kantrybę dėl vienybės ir ryžtingumo stokos kritikuoja V.Zelenskis. Todėl, kad kitos išeities neturime. Jei norime, kad mus gerbtų kiti, turime pradėti gerbti save patys.
