Prezidentas Volodymyras Zelenskis, komentuodamas Maduro „sumedžiojimą“, leido suprasti, kad panašiai derėtų pasielgti ir su kitais diktatoriais. Visiškai aišku, ką jis turėjo omenyje. Belieka laukti, kada Donaldui Trumpui dėl jų baigsis kantrybės limitas. Kol kas tokių požymių nėra.
Daugelio Vakarų šalių reakcijos buvo panašios: gerai, kad žlugo diktatūra, bet kartu ir buvo raginama laikytis tarptautinės teisės. JAV tokius veiksmus pateisina, panašių precedentų praeityje būta ir daugiau.
Rusijai gali tam tikra prasme patikti tokie metodai, bet jų rezultatas vargu ar gali džiuginti. Kai triuškinami sąjungininkai ir daužoma į šipulius įtaka dar viename regione – juk negali patikti.
Dar viename. Tų „prarastų“ regionų jau visa eilė. Akivaizdu, kad įtaka išslydo iš nagų Pietų Kaukaze. Buvę satelitai Centrinėje Azijoje irgi kelia galvas – nebeklauso. Tyliai ir ramiai ateina Kinija. Kinai moka ne tik gražiai šypsotis ir sakyti širdžiai mielus komplimentus, bet ir sugeba labai kantriai, kryptingai ir nuosekliai įgyvendinti savo interesus. Rusija jiems yra lyg ir sąjungininkė, bet, geopolitiškai vertinant – jau senokai įveiktas priešininkas. Po beprotiškos avantiūros Ukrainoje, po nustekentos Rusijos ekonomikos ir nualinto politinės įtakos potencialo procesai jau tapo negrįžtami.
Dėl Venesuelos Kinija prieštaraus, bet nekovos.
Dėl Venesuelos Kinija prieštaraus, bet nekovos. Be abejo, tai neigiamai paveiks Kinijos interesus, pakenks nusistovėjusiems ekonominiams ryšiams, bet santykiai su JAV kinams išlieka svarbesni.
Jiems netgi gali pasirodyti, kad, esant šiai JAV administracijai, gali būti įmanomas koks nors „dylas“ dėl Taivano. Tuomet Taivanui tai nieko gero nežadėtų.
Nieko gero nežada ir daugeliui kitų. Prezidentas D.Trumpas jau įspėjo Kolumbiją dėl nepriimtinos ir netoleruotinos kokaino kontrabandos į JAV. Valstybės sekretorius Marco Rubio pasiūlė „susirūpinti vyriausybei Havanoje“. Be to, niekaip nenuslūgsta įtampa ir JAV pretenzijos į Grenlandiją. O ten jau ne naftos, bet ne mažiau svarbūs Arkties regiono kontrolės iššūkiai.
Grenlandijos atvejis taip pat gana dvejopai vertintinas iš Rusijos pusės. Metodai ir grasinimai panaudoti jėgą prisidengiant „strateginiais interesais“ Rusijai visiškai priimtini, bet dėl to prarasta įtaka Arkties regione būtų dar vienas dūris neoimperinių ambicijų viltims.
Dabartinei JAV administracijai šiuo metu svarbiausi yra JAV ekonominiai ir politiniai interesai, o ne kitų šalių demokratinė raida.
Tad, tokią turime situaciją. JAV šalina diktatorius ne pagal tarptautinės teisės „raidę“, o pagal savo įstatymines nuostatas, savo interesus ir, beje, tradicijas. Panašių atvejų yra buvę ir vadovaujant kitoms JAV administracijoms.
Dabartinei JAV administracijai šiuo metu svarbiausi yra JAV ekonominiai ir politiniai interesai, o ne kitų šalių demokratinė raida, tų šalių poreikiai ar teisės, ir visai nesvarbu, kokia buvo iki šiol susiklosčiusi tarptautinė praktika.
Venesuelos atveju karinės intervencijos priežastis – narkokarteliai ir kontrabanda, daranti tiesioginę žalą JAV saugumui. Bet negalima ignoruoti ir kitų ne mažiau reikšmingų, nors viešai ne taip dažnai minimų aspektų.
Naftos kainos galėtų stipriai kristi
Dalyvaujant JAV kompanijoms, technologijoms, kapitalui, naftos pasiūla stipriai padidėtų, o kainos radikaliai kristų ir tai būtų dar vienas smūgis Rusijai.
Venesuela istoriškai garsėjo, kaip turinti didžiausias pasaulyje naftos atsargas. Dėl didžiulės korupcijos, neūkiškumo ir, be abejo, dėl įvestų tarptautinių sankcijų negalėjo to potencialo realizuoti. Dabar situacija gali iš esmės pasikeisti būtent JAV interesų naudai. Dalyvaujant JAV kompanijoms, technologijoms, kapitalui, naftos pasiūla stipriai padidėtų, o kainos radikaliai kristų ir tai būtų dar vienas smūgis Rusijai.
Rusija kuria ambicingus planus, bet ne pagal išgales. Nori daug apžioti, bet nesugeba per ketverius metus bent priartėti prie pergalės „trijų dienų kare“ prieš Ukrainą. JAV „sutvarkė“ reikalus per kelias valandas. Parodė, kaip tai daroma.
Toks šiuo metu pasaulyje jėgų santykis. Tokie vyrauja metodai dalinantis įtaką. Nedaug prasmės svarstyti – gerai tai ar blogai. Jei diktatūrų bus mažiau – visiems bus gerai. Bet mes, Lietuva, mes, Europa turime išgyventi ir nugalėti, turime apginti taisyklėmis grindžiamo pasaulio tvarką. O šiuo metu svarbiausias prioritetas – apginti Ukrainą. Sunku pasakyti, kaip seksis, bet privalo pasisekti, nes alternatyvų nelabai yra. Jei atsitiks kitaip, šiose „dalybose“ ir kovoje be taisyklių su dideliu entuziazmu puls dalyvauti nepribaigtas ir atsigavęs, palikęs mūsų istorijoje pakankamai kruvinų pėdsakų veikėjas.
