Kad moka hipnotizuoti savo begaliniais įkalbinėjimais, nuolaidžiavimais, netgi pataikavimais rusiškai tuštybei – jau visi matėme.
Rusai savo televizoriuje visaip „pūtėsi“, puikavosi – neva net D.Trumpas supranta, kad su Rusijos galybe reikia skaitytis, reikia gerbti visokias užgaidas, kurias Rusija vadina interesais.
Dar visai neseniai aiškino, kokia Venesuela yra svarbi ir jos neliečia tik dėl Rusijos. Tik Rusija gali užtikrinti Venesuelai saugumą ir stabilumą.
Nusiųstam rusų povandeniniam laivui ir kitiems karo laivams gelbėti tanklaivio beliko tik stebėti laivų užėmimą, apsisukti ir grįžti atgal
Ko visi tie užkeikimai verti, visi pamatė per kelias valandas. Kad dar nepasirodytų per mažai – per vieną dieną perimti du Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaiviai, piktybiškai pažeidinėję JAV įvestas sankcijas. JAV valdžios institucijų teigimu, tanklaiviai gabeno naftą, susijusią su keliais sankcionuotais režimais, įskaitant Venesuelą, Rusiją ir Iraną. Nusiųstam rusų povandeniniam laivui ir kitiems karo laivams gelbėti tanklaivio beliko tik stebėti laivų užėmimą, apsisukti ir grįžti atgal.
Ir apskritai, oficiali Rusijos reakcija labiau panašėjo į pagrūmojimą pirštu. Liko šnipštas iš visų branduolinių grasinimų, kuriais net patys rusai jau nebetiki. Tradiciškai svaidosi gąsdinimais tik Dūmos ir kiti propagandininkai. Tik Dmitrijus Medvedevas dar nesugalvoja, ką galima šmaikščiai ir grėsmingai „pavaryti“ „X“ platformoje.
Reikalas tas, kad rusų neprognozuojamas elgesys ir metodai prarado monopolį.
2018 metais teko dalyvauti Baltuosiuose rūmuose JAV ir Baltijos šalių prezidentų susitikime, skirtame Baltijos šalių nepriklausomybių 100-mečiui. Tuomet D.Trumpui labai patiko prezidentės Dalios Grybauskaitės apibūdinimas, jog D.Trumpas yra neprognozuojamas. Žinome, kad Vladimiras Putinas yra neprognozuojamas, bet būtent dėl šios savybės jis gali efektyviai paveikti V.Putiną.
Kažin, ar ši savybė, įgyvendinta praktikoje, patinka pačiam V.Putinui. Panašu, kad šie procesai kaip tik ir prasidėjo, todėl Maskvoje pasklido panikos „kvapas“. Ką daryti? Ką dar gali iškrėsti D.Trumpas? Ar jau tikrai pasibaigė gražbyliavimo, laiko tempimo ir nieko nedarymo laikotarpis? Daug neaiškumo, daug neprognozuojamumo.
Gal laikotarpis ir ne visai pasibaigė, netrukus pamatysime, bet D.Trumpas pademonstravo savo veikimo metodus. Dabar nėra prasmės detaliai nagrinėti, kiek tie metodai atitinka tarptautinės teisės „raidę“, bet jie taikomi praktikoje dabar ir apetitas šį procesą tęsti neišsisėmė.
Europos užduotis išlieka nepakitusi. Apginti Ukrainą, išsaugoti pamatines tarptautinės teisės vertybes ir „sukalibruoti“, kiek tai yra įmanoma, JAV veiksmus. Tarkime, dėl Grenlandijos jau mažiau kalbų apie karinės jėgos panaudojimą. Kalbama apie derybas. Jei derybų sąlyga bus Grenlandijos žmonių apsisprendimas ir valia – tuomet problemų praktiškai nebus. Jei spaudimas peržengs ribas – gali būti problemų su viso NATO aljanso gyvybingumu, nors būtent NATO interesus ir Grenlandijos apsaugojimą nuo Rusijos ir Kinijos įtakos Amerika pateikia kaip pagrindinį argumentą.
Reikia derėtis ir įtikinėti, kalbėtis. Nepaisant tvyrančios įtampos, Europa Amerikai vis tiek išlieka svarbiausiu strateginiu partneriu. Ir taip yra būtent vertinant JAV strateginių interesų kontekste.
Be Europos JAV susidurtų su didesnėmis išlaidomis ir rizika
Europa suteikia bazes, žvalgybos duomenis, karius ir logistinę paramą, padidina JAV karinę galią ir veikimo efektyvumą
Ką besakytų Europos „nemylėtojai“ – Europa yra JAV kolektyvinio saugumo per NATO kertinis akmuo. Tik kartu su Europa JAV dalijasi priešininkų, tokių kaip Rusija, atgrasymo našta. Europa suteikia bazes, žvalgybos duomenis, karius ir logistinę paramą, padidina JAV karinę galią ir veikimo efektyvumą.
Be Europos, JAV, veikdamos vienos, susidurtų su didesnėmis išlaidomis ir rizika. O tai jau labai praktiškas ir pragmatiškas argumentas. Pagaliau, niekas negali garantuoti, kad ilgainiui, po kažkiek metų, Amerikos politika nebus tokia izoliacinė, kaip atrodo dabar. Laikai juk keičiasi.
Ko gero, negrobs ir D.Medvedevo, nors jis gal net norėtų
O kol kas Rusijai tikrai verta sunerimti. Gal V.Putino ar Aliaksandro Lukašenkos niekas negrobs, gal pradės nuo kokio Ramzano Kadyrovo, kaip pasiūlė Volodymyras Zelenskis? Ko gero, negrobs ir D.Medvedevo, nors jis gal net norėtų, nes labai nori būti reikšmingas, bet jo niekam nereikia. Gal iš viso nieko negrobs. Niekas nežino. Tegu Rusija jaučiasi pasimetus ir nelaiminga. Pagaliau, ne mūsų užduotis daryti juos laimingais.
