Gal laiko ratas pagaliau pasisuks kita kryptimi ir prokremliškos jėgos pradės trauktis? Tik pamoka visiems yra ta, kad savaime taip tikrai nenutiks, sako buvęs Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius savo komentare.
Ukrainoje tebevyksta karas. Ukraina parodė, kad net nepaisant vangios paramos, viena kariaudama gali atsilaikyti prieš 5 kartus didesnę agresorę. Nors ji ir nepriklauso NATO, bet jos kariuomenės patirtis, sumanumas, prisitaikymas prie šiuolaikinės kovos metodų lenkia bet kurios NATO šalies kariuomenes. Europai išlieka moralinė ir politinė pareiga integruoti Ukrainą į ES ir sukurti jai realias saugumo garantijas.
Europa neturi laiko švęsti. Ji privalo sutvarkyti savo sprendimų priėmimo mechanizmą taip, kad kažkas individualiai negalėtų stabdyti viso politinio proceso – plėtros, sankcijų, misijų, apskritai galimybės efektyviai veikti geopolitinėje realybėje. Oponentai, Rusija nepaiso taisyklių, nekreipia jokio dėmesio į tarptautinę teisę, brutaliai braunasi į rinkimų procesą, sofistikuotais metodais skverbiasi į „savo įtakos sferoje“ esančių valstybių politinę sistemą, žiniasklaidą, mėgina „prievartauti“ visuomenės nuomonę.
Baltarusijoje liko tik nominalūs suvereniteto ir nepriklausomybės likučiai. Ten niekas nepasikeis, kol nebus pokyčių Rusijoje. Netoli nuo tokios situacijos padėtis Sakartvele. Bet dar tikrai ne viskas prarasta Moldovoje. Tiesiog gyvybiškai būtina padėti jai atsilaikyti. Jei toliau būsime tokie inertiškai vangūs, jei vėluosime su savo sprendimais arba apskritai nesugebėsime jų priimti, tokių prašviesėjimų, kaip Vengrijoje gali ir nebūti. Švęsti dar anksti, reikia padaryti išvadas ir dirbti.
