Antradienį popiet V.Putinas ruošiasi susitikimui su specialiuoju Donaldo Trumpo pasiuntiniu Steve‘u Witkoffu. S.Witkoffas yra ne tas pašnekovas, kurį reikia stengtis visaip nuteikinėti, sukurti kokį nors įtikinantį įspūdį. Jis, regis, jau ir taip labai pozityviai nusiteikęs ir pakankamai įtikintas. Ne kartą teigė, kad V.Putiną labai gerbia ir, reikia manyti, savo tos nuostatos nepakeitė.
Jei iš rusų pusės prisijungs V.Putino dukros artimas draugas Kirilas Dmitrijevas – tai jau bus iš tiesų ne tik valstybinės, bet ir betarpiškos, asmeniniu pasitikėjimu grįstos derybos
Nutekinti telefoniniai pokalbiai su Jurijumi Ušakovu, atrodo, nesumažino pasitikėjimo ir iš D.Trumpo pusės. Nors S.Witkoffas ir patarinėjo, kaip įsiteikti prezidentui D.Trumpui, kaip įpiršti „puikiai“ parengtą taikos planą, jo viršininkas viso to nesureikšmino ir pavadino „įprasta praktika“.
Pasitikėjimo atmosfera derybose yra labai svarbi. Greičiausiai, pokalbyje dalyvaus ir prezidento D.Trumpo žentas Jaredas Kushneris. Jei iš rusų pusės prisijungs V.Putino dukros artimas draugas Kirilas Dmitrijevas – tai jau bus iš tiesų ne tik valstybinės, bet ir betarpiškos, asmeniniu pasitikėjimu grįstos derybos. Kiek to pasitikėjimo galima tikėtis iš ukrainiečių pusės, sunku pasakyti.
Kiek kartų Gerasimovas pranešė apie Pokrovsko užėmimą
Taip, kaip prieš karo mūšį į darbą paleidžiama artilerija, taip, belaukdamas susitikimo su S.Witkoffu, pirmadienį V.Putinas išleido dozę taip pamėgtos propagandos. Gynybos štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas iškilmingai raportavo apie Pokrovsko užėmimą. V.Putinas triumfuodamas padėkojo kariams už pasiaukojimą. Visą tą patosą galima būtų suprasti, jei kalba eitų ne apie Pokrovską, o, tarkime apie Kyjivą ar bent apie Charkivą.
Dar sunkiau viską taip reikšmingai vertinti, jei/kai prisimename, kiek kartų V.Gerasimovas jau raportavo apie Pokrovsko užėmimą.
Praėjo dar mėnuo – ir vėl „pergalė“
Daugiau nei prieš mėnesį, spalio 29 dieną V.Putinas jau kvietė žurnalistus savo akimis įsitikinti pergale. Lapkričio pradžioje dar kartą informavo apie galutinį Pokrovsko „išlaisvinimą“ ir Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų sutriuškinimą miesto prieigose. Vėl nepavyko, žvalgybos valdybos specialiosios pajėgos sėkmingai atliko operaciją ir niekas jų nesutriuškino.
Praėjo dar mėnuo – ir vėl „pergalė“. Nes juk reikia kažkaip sustiprinti laiminčios ir nesustabdomos Rusijos įvaizdį. Nesvarbu, kad puolančiosios kariuomenės dydis dažnai net 8 kartus didesnis nei besiginančios. Nesvarbu, kad mieste beliko nesunaikinta vos 20 proc. kritinės infrastruktūros, gyvenamųjų pastatų. Iš 62 tūkstančių miesto gyventojų beliko koks tūkstantis. Praktiškai viskas „denacifikuota“, o žmonių kalba – paprasčiausiai sunaikinta.
Gal kada nors ir paims tą Pokrovską, bet dar ir šiandieną nepriklausomų patvirtinimų nėra.
Kažkaip primena „raportus“ ir pasaulio gąsdinimą apie „neturinčius analogų Rusijos ginklus“. Štai jau 4 (!) kartus V.Putinas iškilmingai pranešė apie masinę „neturinčios analogų pasaulyje“ „Orešnik“ raketos gamybą. Pirmą kartą 2024 metų lapkričio 28 d., po to du kartus 2025 metais – birželio 23 d. ir rugpjūčio 1 d. ir, pagaliau, šiemet lapkričio 7 d.
Įspūdis sukurtas, bet šiaip tai nelabai koks. Tiesiog menama „supervalstybė“ iš paskutinės desperacijos mėgina pademonstruoti savo nenugalimą jėgą, bet realybėje dar kartą primena apie savo beviltišką tuštybę ir nerealiais norais grindžiamas ambicijas.
19 punktų planas, labai tikėtina, bus išbrokuotas
Na, bet susitikimas Maskvoje įvyks, 19 punktų planas, labai tikėtina, bus išbrokuotas. Tad Europai teks labai rimtai stoti Ukrainos pusėn, nes spaudimas daryti nepagrįstas ir nepriimtinas nuolaidas gali labai stipriai išaugti.
Nuolaidos nepagrįstos jau vien todėl, kad Rusijos „pergalė“, nepaisant pasikartojančių optimistinių raportų nė kiek nepriartėjo. O pavergti Ukrainą, ypač po to, kiek ji paaukojo ir iškentėjo, niekada nepavyks.
