„USS Abraham Lincoln“ išvykimą patvirtino JAV pareigūnas. Apie tai sekmadienį savo esė dienraštyje „The Wall Street Journal“ užsiminė ir JAV Centrinės vadavietės vadovas admirolas Bradas Cooperis.
„Sėkmės ir linkiu netrukus pasimėgauti pelnytu susitikimu su šeimomis“, – rašė admirolas.
Iranas sugriovė JAV karinio jūrų laivyno bazę Bahreine
Lėktuvnešis „USS Abraham Lincoln“ Artimuosiuose Rytuose buvo dislokuotas kaip dalis JAV operacijų prieš Iraną. Pastarosiomis savaitėmis pasirodė pranešimų apie prastas gyvenimo sąlygas laive dėl logistikos iššūkių, kilusių Iranui sugriovus karinio jūrų laivyno bazę Manamoje (Bahreinas), kuri buvo gyvybiškai svarbus tiekimo centras, skelbia dienraštis „The New York Times“.
„USS Abraham Lincoln“ iš San Diego išplaukė praėjusių metų lapkričio 21 d. Per visas 272 tarnybos dienas laivas jūroje praleido beveik visą laiką, išskyrus trumpą stabtelėjimą Guame gruodžio mėnesį ir sustojimą Omane papildyti atsargas.
Tūkstančiai laive esančių jūreivių neturėjo nė vienos laisvos poilsio dienos, o dabar jų laukia maždaug 21 000 km kelionė namo, kuri gali trukti nuo keturių iki penkių savaičių.
JAV įstatymų leidėjai demokratai nuolat citavo pranešimus apie būtiniausių atsargų trūkumą, užterštą vandenį, vandentiekio problemas ir prastėjančią psichinę sveikatą lėktuvnešyje. Admirolas B.Cooperis savo tekste daugelį šių problemų pavadino „pasenusiomis naujienomis“.
Sekmadienį socialiniame tinkle „X“ Centrinė vadavietė CENTCOM, koordinuojanti karines operacijas regione, palinkėjo „USS Abraham Lincoln“ „palankaus vėjo ir ramių bangų“ – tai tradicinis karinio jūrų laivyno atsisveikinimas, menantis burlaivių laikus. Ketvirtadienį kitame įraše paskelbta, kad lėktuvnešis „USS George Washington“ atvyko į Artimuosius Rytus ir nuo trečiadienio pradėjo veikti Centrinės vadavietės žinioje.
20 JAV karo laivų
JAV karinis jūrų laivynas Artimuosiuose Rytuose, už Persijos įlankos ribų, išlaiko apie 20 karo laivų: dvi lėktuvnešių smogiamąsias grupes, suformuotas aplink „USS George H. W. Bush“ ir „USS George Washington“, vieną amfibijų grupę su jūrų pėstininkų ekspediciniu daliniu bei keletą eskadrinių minininkų, kurie įgyvendina prezidento Donaldo Trumpo atnaujintą Irano uostų blokadą, trunkančią jau 38 dienas.
Kas bus toliau?
Leidiniai „Military Times“ ir „Stars and Stripes“ anksčiau plačiai aprašė būtiniausių atsargų trūkumą, vandens užterštumą, santechnikos gedimus bei staigų tarnybos narių psichinės sveikatos pablogėjimą laive.
„Abraham Lincoln“ neužsuko į jokį uostą daugiau nei 250 dienų, o darbas lėktuvnešiuose yra neįtikėtinai sunkus ir varginantis. Todėl nenuostabu, kad šios misijos metu stebime psichinės sveikatos krizę“, – teigė 51-osios kongreso apygardos atstovė Sarah Jacobs.
Dabar Demokratų partijos atstovai Kongrese ragina atlikti nepriklausomą tyrimą, siekiant išsiaiškinti, kodėl įgula buvo dislokuota taip ilgai ir kaip jiems pritrūko atsargų.
Respublikonų kandidatas į Kongresą ir karinio jūrų laivyno kapitonas Armanas Kurdianas sako, kad pranešimai apie iš lėktuvnešio bandančius iššokti jūreivius nėra tokie neįprasti, kaip gali pasirodyti.
„Deja, neretai pasitaiko, kad misijų metu bet kuris tarnybos narys gali bandyti nusižudyti arba turėti minčių apie savižudybę“, – kalbėjo A Kurdianas.
D.Trumpo administracija iš pradžių teigė, kad „USS Abraham Lincoln“ laive jokių problemų nėra.
Tačiau po susitikimo su jūreivių šeimų nariais ir karinio jūrų laivyno sekretoriumi, administracija nusprendė grąžinti lėktuvnešį namo, nepaisant sąlygų laive.
Ginkluotųjų pajėgų komiteto narė S.Jacobs sako, kad ir toliau sieks atsakymų savo San Diego bendruomenei, skelbia „Fox News“.
„Noriu pasakyti, kad tai dar viena priežastis nutraukti šį neapgalvotą pasirinktą karą Irane, nes būtent mano rinkėjai moka už tai kainą. Nors jie savo noru pasiryžo tarnauti šaliai, mūsų, kaip valstybės lyderių, pareiga yra užtikrinti, kad ši auka būtų vertinga, o iš šio karo mes negauname nieko“, – sakė S.Jacobs.


