Kaip rašo britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė, A.Lugovojus ir jo draugas Dmitrijus Kovtunas, kurį Britanijos valdžia laiko pagrindiniu liudytoju A.Litvinenkos byloje, davė interviu Londono dienraščiui „The Times“ ir pareiškė ketinimą pradėti bendradarbiauti su britų teisėsaugos institucijomis.
„Mes iškėlėme idėją, kad Dmitrijus atvyktų į Londoną pasikalbėti su prokuratūros atstovais. Mes mėginame surasti būdą, kaip tai padaryti – jeigu gausime Britanijos vyriausybės garantijas“, – dienraščiui sakė A.Lugovojus.
„The Times“ duomenimis, D.Kovtunas norėtų gauti garantijas, kad nebus sulaikytas ir išduotas Vokietijos valdžiai, jeigu ji paprašys jį išduoti. D.Kovtuno namuose Hamburge buvo rasta radioaktyviųjų medžiagų pėdsakų.
Tuo tarpu A.Litvinenkos žmona Marina interviu BBC pareiškė abejojanti dabartinių D.Kovtuno ir A.Lugovojaus pareiškimų nuoširdumu.
Daug kas Britanijoje mano, kad A.Litvinenka, kaltinęs Rusijos valdžią organizavus sprogimus Maskvoje ir Volgodonske, buvo nušalintas Kremliaus nurodymu.
„Aš nesuprantu, kas per tuos dvejus metus trukdė Lugovojui ar tam pačiam Kovtunui atvykti į Londoną ir duoti parodymus. Tačiau tos sąlygos, kurias jie kaskart pateikia, rodo, kad tai ne tikras noras bendradarbiauti su Britanijos tarnybomis, tai vykdomas kažkoks scenarijus, – sakė Marina Litvinenko. – Gali būti, kad tai yra kokių nors tarnybų, galbūt kurių nors valstybės atstovų scenarijus“.
2006 metų lapkričio 23 dieną A.Litvinenka mirė Londono ligoninėje nuo apnuodijimo radioaktyviuoju poloniu. Britanijos valdžia mano, jog A.Lugovojus organizavo jo nužudymą ir reikalauja, kad Maskva jį išduotų. Tačiau Kremlius pabrėžia, kad išduoti Rusijos piliečius į kitas šalis teisti draudžia šalies konstitucija.
Be to, A.Lugovojus buvo išrinktas į Valstybės Dūmą kaip nacionalistinės Rusijos Liberalų demokratų partijos (RLDP) atstovas, ir pagal šalies įstatymus turi neliečiamybę dėl baudžiamojo persekiojimo.
Daug kas Britanijoje mano, kad A.Litvinenka, kaltinęs Rusijos valdžią organizavus sprogimus Maskvoje ir Volgodonske, buvo nušalintas Kremliaus nurodymu. Maskva ne kartą atmetė tokius teigimus ir primygtinai teigia, kad neturi nieko bendra su įvykiais, susijusiais su A.Litvinenka.
Interviu radijo stočiai „Echo Moskvy“ A.Lugovojus pažymėjo, jog suinteresuotas, kad būtų užbaigta A.Litvinekos byla.
„Dvejus metus raginome Britanijos prokuratūrą pradėti bendradarbiauti. Per pastaruosius metus nieko naujo „Litvinenkos byloje“ neįvyko, ir mus nustebino tai, kad Britanijos vyriausybė nė karto nemėgino su mumis susisiekti“, – sakė įtariamasis.
Pasak juristų, kuriais remiasi „The Times“, oficialusis Londonas gali teoriškai suteikti neliečiamybę dėl arešto. Tačiau jeigu Vokietijos valdžia pareikalaus išduoti D.Kovtuną, britai turės paklusti, nes tai tarptautinės teisės klausimas.
Tuo tarpu, kaip praneša „Echo Moskvy“, maždaug 20 teisių gynimo ir antikarinių organizacijų aktyvistų šeštadienį surengė piketą Maskvos centre prie paminklo Gribojedovui, skirtą A.Litvinenkos mirties 2-osioms metinėms.
Akcijos dalyviai atsinešė A.Litvinenkos portretą, degančių žvakių ir plakatų, kuriuose reikalaujama nubausti buvusios FST darbuotojo žudikus.
