Sekite 15min Google
Tai yra paskutinė rinkimų kova L. I. Lulai da Silvai, kuriam kitą savaitę sukanka 81 metai. Jis tikisi dramatiško posūkio po netikėtos antrosios vietos pirmajame ture prieš buvusio prezidento Jairo Bolsonaro (Žairu Bolsonaru) sūnų.
Paskutinės apklausos rodė, kad abu kandidatai žengia koja kojon.
Šis antrasis turas nulems, ar Brazilija išliks viena iš nedaugelio kairiųjų valstybių Lotynų Amerikoje, ar prisijungs prie regioninio posūkio į dešinę, kurį palaiko JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas), nors jis viešai ir neparėmė savo sąjungininko sūnaus.
L. I. Lula da Silva, siekiantis ketvirtosios kadencijos, pristato save kaip užkardą prieš JAV kišimąsi ir demokratinį nuosmukį bei pažadėjo plėsti socialines apsaugos priemones.
45 metų F. Bolsonaro pažadėjo griežtai kovoti su nusikalstamumu ir sumažinti vyriausybės išlaidas, o Braziliją atiduoti į „Viešpaties Jėzaus Kristaus“ rankas. Tokia pokyčių žinutė patraukė kažko naujo ieškančius brazilus.
„Jau gana. Turėjome 16 metų šios administracijos, ir aišku, kad tai neveikė. Atėjo laikas pokyčiams“, – mitinge Belo Orizontėje sakė 37 metų Joao Paulo, turėdamas omenyje bendrą laikotarpį, kai šalį valdė L. I. Lulos da Silvos Darbininkų partija (PT).
F. Bolsonaro prisistato kaip nuosaikesnis už savo tėvą, kuris šiuo metu atlieka 27 metų laisvės atėmimo bausmę namų arešto sąlygomis dėl bandymo įvykdyti perversmą po pralaimėjimo 2022 metų rinkimuose.
Išrinkimo atveju F. Bolsonaro žada, kad pirmasis jo žingsnis bus išlaisvinti J. Bolsonaro. Šis yra itin prieštaringai vertinama figūra Brazilijoje, kurios palikimas metė didelį šešėlį ant vyriausiojo sūnaus kampanijos.
L. I. Lulai da Silvai pralaimėjus pirmajame ture, kairieji ėmėsi veiksmų ir surengė masinius mitingus „Bolsonaro daugiau niekada“. Juose protestuotojai prisiminė chaotišką buvusio prezidento atsaką į COVID-19 pandemiją, Amazonės atogrąžų miškų niokojimą ir viešųjų programų apkarpymus.
Didžiausių pasaulyje atogrąžų miškų kirtimas valdant L. I. Lulai da Silvai pasiekė žemiausią lygį per keturis dešimtmečius.
Nors dėl „El Nino“ oro fenomeno kilę gaisrai pastarosiomis savaitėmis uždūmijo Amazonijos miestus, klimato kaita kampanijoje beveik nebuvo minima.
Atsibodusi nusikalstamumo problema
L. I. Lula da Silva, gerbiamas dėl socialinės rūpybos programų, kurios ištraukė milijonus žmonių iš skurdo, dramatiškai grįžo į valdžią 2022 metų rinkimuose po didžiulio korupcijos skandalo, dėl kurio jis daugiau nei 18 mėnesių praleido įkalintas.
Dėl procedūrinių pažeidimų atmesti kaltinimai jį persekioja iki šiol.
Per savo trečiąją kadenciją jis užtikrino infliacijos ir nedarbo mažėjimą bei išgelbėjo milijonus nuo bado, tačiau rinkėjai skundžiasi didelėmis pragyvenimo išlaidomis ir yra pavargę nuo nusikalstamumo.
L. I. Lulos da Silvos socialinės politikos priemonės tapo įtampos tašku, nes kampanijos metu jis išplėtė socialinės rūpybos programas, o kritikai nori, kad vyriausybė pažabotų išlaidas.
„Net jei žmonės tai vadina išmalda, mums tai buvo didžiulė pagalba. Nes kiekvienas, kuris kada nors badavo, žino, kad šių programų negalima priimti kaip savaime suprantamo dalyko“, – sakė 56 metų Walteris dos Santosas (Valteris Dos Santušas), gyvenantis šiaurės rytinėje Brazilijoje – prezidento, kilusio iš to paties regiono, paramos bastione.
Kas įvyktų dieną po?
Po smūgio pirmajame ture L. I. Lula da Silva pertvarkė savo strategiją socialiniuose tinkluose, atsigręždamas į vaizdo asmenukes ir net nusipirkdamas savo pirmąjį mobilųjį telefoną.
Arši kova socialiniuose tinkluose įtraukė „WhatsApp“, „Facebook“ ir „Instagram“ patronuojančiąją bendrovę „Meta“. L. I. Lulos da Silvos kampanija apkaltino ją palankumu jo oponentui pasitelkiant „algoritmines manipuliacijas“.
„Meta“ tai paneigė, bet pripažino, kad kai kurios L. I. Lulos da Silvos kampanijos reklamos buvo per klaidą deaktyvuotos dėl techninių klaidų.
Kad ir kas laimėtų, po rinkimų Brazilijos laukia sudėtingas laikotarpis.
„Jei laimi kairieji, jų laukia ketveri metai su priešišku Kongresu ir apkaltos grėsmėmis“, – sakė politikos analitikas Thomas Traumannas (Tomas Traumanas), turėdamas omenyje didelę dešiniųjų persvarą įstatymų leidžiamojoje valdžioje.
„Jei laimi kraštutiniai dešinieji, tai bus atpildo vyriausybė, nukreipta prieš Aukščiausiąjį Teismą“, kurio dešinieji nekenčia po to, kai šis nuteisė J. Bolsonaro dėl bandymo įvykdyti perversmą.
F. Bolsonaro teigė, kad sieks Aukščiausiojo Teismo teisėjo Alexandre de Moraeso (Alešandri de Moraeso), vadovavusio bylai prieš jo tėvą, apkaltos.
