Nors autoritarinė valstybė nuo prezidento D.Trumpo naujosios kadencijos pradžios keliomis bangomis išlaisvino dešimtis sulaikytųjų, amerikiečių pareigūnai nori pasiekti, kad vienu susitarimu būtų paleista gerokai daugiau nei 100 kalinių, paaiškino agentūros pašnekovai.
Tarp anksčiau A.Lukašenkos paleistų kalinių buvo žymių opozicijos veikėjų, įskaitant Siarhejų Cichanouskį, ir užsieniečių.
Tačiau maždaug prieš dvi savaites D.Trumpas sakė, kadsiekia 50 žmonių paleidimo.
Žmogaus teisių organizacijų duomenimis, Baltarusijos kalėjimuose yra daugiau kaip 1 000 politinių kalinių, įskaitant buvusius kandidatus į prezidentus ir Nobelio premijos laureatus. Nežinoma, kas konkrečiai turėtų būti paleisti ir kada tai galėtų įvykti.
D.Trumpas specialiuoju pasiuntiniu Baltarusijai paskyrė savo buvusį advokatą Johną Cole'ą, kuris padėjo derėtis su A.Lukašenka dėl 52 politinių kalinių paleidimo rugsėjo mėn.
Kai kurių JAV pareigūnų teigimu, dabartiniai D.Trumpo administracijos ryšiai su Baltarusija yra dalis ilgalaikės platesnės strategijos, kuria siekiama susilpninti Baltarusijos ryšius su Rusija ir išstumti ją iš Maskvos geopolitinės orbitos, nors ir nežymiai, teigė „Reuters“.
Minskui gali pakenkti veiksmai prieš Lietuvą
Tačiau suintensyvėjęs kontrabandinių oro balionų iš Baltarusijos siuntimas į Lietuvą pakenks Minsko galimybėms susitarti su Jungtinėmis Valstijomis, perspėjo Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Pasak jo, šie veiksmai, pastebėti per pastaruosius du mėnesius, prilygsta hibridiniam puolimui prieš NATO ir Europos Sąjungos narę.
„Galiu patvirtinti, kad tai turi tiesioginės ir reikšmingos įtakos“ derybų su Jungtinėmis Valstijomis eigai, trečiadienį LRT televizijai sakė K.Budrys: „Faktas, kad Baltarusijos režimas vykdo hibridines atakas prieš NATO sąjungininkę, yra labai svarbus“.
Spalį Lietuva uždarė sienos punktus su Baltarusija, reaguodama į balionais gabenamą kontrabandą. Praėjusią savaitę ji sieną atidarė – kaip ir Lenkija, kuri ją uždarė reaguodama į Baltarusijos bandymus neteisėtai įvežti į Europos Sąjungą migrantus iš trečiųjų šalių.
Nors uždarymo metu pažeidimai nutrūko, jie atsinaujino vėl atidarius sieną, o Lietuvos valdžios institucijos dėl to vėl ne kartą turėjo sustabdyti Vilniaus oro uosto veiklą.
-
Aktyvistai: Baltarusijos opozicionierius Mykola Statkevičius – vėl kalėjime
-
Apie reakciją į Baltarusijos veiksmus prabilęs Budrys įvardijo, kokių naujų sankcijų siekia Lietuva
-
Lietuva vertina galimybes Baltarusijai taikyti nacionalines sankcijas dėl hibridinės veiklos
-
„Tikiuosi ir meldžiuosi“: Lukašenkos oponentas Milinkevičius reanimacijoje
-
Premjerė: nacionalinės sankcijos Baltarusijai būtų kraštutinė priemonė
-
URM patvirtina gavusi Baltarusijos notą su reikalavimu surengti politines konsultacijas
Žvelgia atsargiai
Daugelis Europos diplomatų, išgąsdinti JAV pademonstruoto siekio primesti Ukrainai Maskvai palankų taikos susitarimą, atsargiai vertina bet kokį Vašingtono ir Kremliaus sąjungininkės suartėjimą. Jie teigia, kad 9 mln. gyventojų turinti šalis yra Rusijos satelitinė valstybė, neatsiejama nuo didesnės kaimynės.
Rugsėjį paleidus kalinius, A.Lukašenka pasiūlė Baltarusijos rytuose pastatyti atominę elektrinę, kuri galėtų tiekti elektros energiją Rusijos kontroliuojamoms Ukrainos dalims.
Nepaisant to, kad neseniai buvo paleisti sulaikytieji, Baltarusija nenutraukė politiškai motyvuotų areštų.
Nebuvo tiksliai aišku, ką JAV pasiūlys A.Lukašenkai mainais į susitarimą dėl kalinių paleidimo.
Viena iš priemonių, kurią JAV pareigūnai neoficialiai aptarė šiais metais, yra JAV sankcijų Baltarusijos kalio sektoriui sušvelninimas. Baltarusija yra viena pagrindinių pasaulinių trąšų sudedamosios dalies tiekėjų.
Pasiuntinys Baltarusijai J.Coale'as yra sakęs, kad JAV nori vėl atidaryti savo ambasadą Minske, kuri buvo uždaryta 2022 m. Rusijai pradėjus plataus masto invaziją prieš Ukrainą.
