Jis sakė, kad „norėjo stoti su vilties ir ryžto žinia“.
„Ten, kur kai kurie mato grėsmes, aš matau mūsų tvirtumą; ten, kur kai kurie mato abejones, aš noriu matyti galimybes, nes tikiu, kad Europa iš prigimties yra stipri ir gali tapti dar stipresnė.“
Jis teigė, kad „šiomis dienomis, šioje vietoje ir už jos ribų, pastebima tendencija nuvertinti Europą ir kartais ją atvirai kritikuoti“.
Pasak jo, „Europa buvo vaizduojama kaip senstanti, lėta, susiskaldžiusi struktūra, istorijos nustumta į šalį – pernelyg reguliuojama, gyvybingumo stokojanti ekonomika, vengianti inovacijų; kaip visuomenė, tapusi barbariškos migracijos auka, kuri esą griauna jos brangias tradicijas; ir, kas keisčiausia, kai kurių akyse – kaip represinis žemynas, kuriame... žodžio laisvė nebūtų užtikrinama, o alternatyvūs faktai turėtų tokią pačią teisę egzistuoti kaip ir pati tiesa.“
Jis pabrėžė norintis pateikti „visiškai kitokį požiūrį“.
Macronas savo kalboje gynė Europą, sakydamas, kad ji yra „radikaliai originali laisvų, suverenių valstybių politinė konstrukcija“.
Jis pakartojo kai kurias savo įprastas mintis, kad ES turi būti sėkminga, jei nori, kad kitos šalys, pavyzdžiui, iš Vakarų Balkanų regiono, ir toliau siektų prie jos prisijungti.
Tuomet jis pagyrė Europos pasiekimus įvairiose srityse.
Galiausiai jis pripažino, kad „akivaizdu, jog turime daug ką pataisyti“ ir paragino kolegas lyderius „mūsų namų darbus aptarti už uždarų durų ir imtis veiksmų“.
Macronas teigė, kad Ukrainos klausimu Europa įvykdė savo įsipareigojimus, sustiprindama paramą karo nuniokotai šaliai ir suburdama koaliciją, pasiryžusią suteikti jai saugumo garantijas.
Jis sako, kad „jei pažiūrėsime į pastaruosius ketverius metus, Rusija, įsiveržusi į Ukrainą, yra susilpnėjusi šalis“.
Jis tvirtai teigė:
„Kai girdžiu pesimistines kalbas apie Ukrainą, kai girdžiu kai kuriuos lyderius raginančius Ukrainą pripažinti savo pralaimėjimą, pervertinant Rusijos vaidmenį šiame kare, tai yra didžiulė strateginė klaida, nes tai neatitinka tikrovės.
Vieną dieną rusai turės susitaikyti su jų vardu padaryto nusikaltimo baisumu, su pretekstų beprasmiškumu ir su pražūtingais ilgalaikiais padariniais jų šaliai, bet kol ta diena ateis, mes nesumažinsime budrumo.“
Jis sakė, kad „turime užtikrinti, kad susitarimas apsaugotų Ukrainą, išsaugotų Europos saugumą, atgrasytų Rusiją nuo naujų bandymų ir nesudarytų likusiam pasauliui pražūtingo pavyzdžio, kuriuo būtų galima sekti“.
Turi atkurti diplomatinius ryčius su Rusija
E. Macronas taip pat dar kartą patvirtino Europos vaidmenį rengiant galutinį taikos susitarimą:
„Be europiečių taikos nebus. Noriu būti labai aiškus: jei norite, galite derėtis be europiečių, bet tai neatneš taikos prie derybų stalo.“
Todėl, jo nuomone, Europa turi atkurti diplomatinius ryšius su Rusija, kad derybose nebūtų priklausoma nuo kitų, daugiausia JAV.
Tačiau jis kalboje „eina“ dar toliau, kalbėdamas apie būtinybę parengti „bendradarbiavimo su Rusija taisykles“ po karo Ukrainoje.
Jis taip pat kalbėjo apie būtinybę išsiaiškinti, kaip gyventi su Rusija po šio karo ir kaip užtikrinti Europos saugumą.
Jis sakė, kad per visą istoriją Europos saugumo dinamika su Rusija dažnai buvo apibrėžiama „senosiomis sutartimis“, kurios buvo sudarytos ar valdomos be europiečių dalyvavimo.
Jis piktu balsu pareiškė, kad vis dar prisimena Vidutinio nuotolio branduolinių ginklų sutarties (INF) pabaigą, apie kurią „sužinojo iš laikraščių, kaip ir visi sąjungininkai“, po to, kai 2019 m. JAV pasitraukė iš jos.
„Mes turime būti tie, kurie derėsis dėl naujos saugumo architektūros Europai kitą dieną, nes mūsų geografinė padėtis nesikeis“, – sako jis.
Jis ragino surengti „keletą konsultacijų šiuo svarbiu klausimu“, sakydamas, kad dalis pradinio darbo jau atlikta su Vokietija ir Jungtine Karalyste, bet kviečia prisijungti ir kitus Europos sąjungininkus.
