Balandžio 24 dieną M.Le Pen susigrums su E.Macronu per prezidento rinkimų antrąjį ratą. Vėliausios apklausos rodo, kad dabartinis valstybės vadovas išlaiko pastovią, bet nedidelę populiarumo persvarą.
Užsienio politikos klausimai tikriausiai bus svarbus veiksnys rinkėjų pasirinkimui, ypač po Rusijos invazijos į Ukrainą, skambant E.Macrono kaltinimams dėl M.Le Pen pernelyg artimų ryšių su Kremliaus vadovu Vladimiru Putinu.
Kraštutinių dešiniųjų lyderė per šią rinkimų kampaniją siekė kurti nuosaikesnės veikėjos įvaizdį ir surengė spaudos konferenciją užsienio politikos klausimais, turinčią parodyti, kad M.Le Pen tarptautinėje scenoje būtų patikima figūra.
Tačiau tvyranti įtampa akivaizdžiai pasijautė, kai kandidatės apsaugininkai parbloškė ant žemės vieną protestavusią moterį ir vėliau išvedė, šiurkščiai sugriebę už rankų.
Protestuotoja atsistojo laikydama širdies pavidalo nuotrauką iš M.Le Pen susitikimo su V.Putinu Rusijoje 2017 metais.
M.Le Pen sakė, kad turėtų įvykti „strateginis draugiškų santykių atkūrimas“ tarp NATO ir Rusijos, vos tik pasibaigs Maskvos karas prieš Ukrainą.
„Privalome klausti, koks yra Aljanso vaidmuo po Varšuvos sutarties pabaigos“, – žurnalistams sakė ji, turėdama galvoje Sovietų Sąjungos vadovautą aljansą, kuriam priklausė buvusio komunistinio bloko šalys.
Paklausta apie karinę pagalbą Ukrainai, M.Le Pen sakė, kad būtų linkusi toliau teikti Kyjivui gynybos ir žvalgybos paramą.
„Labiau abejoju dėl tiesioginio ginklų tiekimo. Kodėl? Nes... linija tarp pagalbos ir tapimo vienu iš karo dalyvių yra plona“, – pažymėjo ji. M.Le Pen argumentavo, kad nerimauja „dėl šio konflikto eskalavimo, galinčio vesti į virtinės šalių karinį įsitraukimą“.
Anksčiau trečiadienį Prancūzijos vyriausybės atstovas Gabrielis Attalis sakė, kad Prancūzija pastarosiomis savaitėmis išsiuntė Ukrainai 100 mln. eurų vertės ginklų, prisidėdama prie kitų Vakarų šalių pastangų sustiprinti Kyjivo pajėgų gynybinius pajėgumus.
„Dėl Prancūzijos interesų“
M.Le Pen pabrėžė, kad geresni ryšiai su Maskva taip pat neleistų Rusijai pernelyg suartėti su Kinija. Ji atkreipė dėmesį, kad anksčiau tokį patį argumentą yra išsakęs E.Macronas.
„Tai atitinka Prancūzijos ir Europos interesus, be to, manau, Jungtinių Valstijų interesus... nes jos nesuinteresuotos matyti besirandantį glaudų Kinijos ir Rusijos ryšį“, – kalbėjo kandidatė.
Ji taip pat patvirtino ketinanti pakartoti 1966 metais Prancūzijos priimtą sprendimą pasitraukti iš NATO jungtinės karinės vadovybės, bet išsaugoti įsipareigojimą laikytis esminio Šiaurės Atlanto sutarties 5-ojo straipsnio dėl kolektyvinės gynybos.
Prancūzija į NATO karinės vadovybės struktūras sugrįžo 2009 metais.
„Neleisčiau, kad mūsų pajėgos būtų pavaldžios nei NATO integruotajai vadovybei, nei būsimajai Europos vadovybei“, sakė M.Le Pen ir pridūrė, kad nesutiktų su jokiu „atsidavimu Amerikos protektoratui“.
Kalbėdama apie Europos reikalus M.Le Pen leido suprasti, kad ji neplanuoja Prancūzijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos, panašaus į „Brexitą“.
Tačiau ji argumentavo, kad Prancūzijos prognozės, jog „Brexitas“ taps „kataklizmu britams“, neišsipildė.
„Britai atsikratė Briuselio biurokratijos, kurios jie niekada negalėjo pakęsti, kad pareitų prie ambicingo globalios Britanijos projekto“, – kalbėjo politikė.
Visgi M.Le Pen pridūrė: „Tai nėra mūsų projektas. Norime reformuoti ES iš vidaus.“
E.Macronas grįžo prie savo tradicinio leitmotyvo apie Europą paskui save traukiančio Prancūzijos ir Vokietijos lokomotyvo, bet M.Le Pen leido suprasti, kad ryšiai su Berlynu nebūtų jos užsienio politikos centre.
„Vokietija yra Prancūzijos strateginės tapatybės visiška priešingybė“, – sakė M.Le Pen ir pridūrė, kad tarp Paryžiaus ir Berlyno esama „nesutaikomų strateginių nesutarimų“.
M.Le Pen buvo spaudžiama dėl jos partijos gautos paskolos iš vieno Rusijos banko, bet kandidatė paaiškino, kad šis žingsnis buvo atliktas, kadangi tokios paskolos nebuvo įmanoma gauti nei Prancūzijoje, nei Europoje.
