Rusijoje jo ieško dėl kaltinimų terorizmu, iškeltų dar tada, kai K.Budanovas ėjo Ukrainos karinės žvalgybos vadovo pareigas. Tačiau jis, kitaip nei dauguma Ukrainos lyderių, kur kas atviriau kalbėjo apie būtinybę daryti viską, kas reikalinga, bandant pasiekti taiką derybų būdu.
Esu pasirengęs bet kokiam žingsniui, kuris užbaigs karą, jei sąlygos bus priimtinos Ukrainai, daugiau nei prieš savaitę duotame interviu „The New York Times“ pabrėžė K.Budanovas, antrasis pagal rangą Ukrainos vyriausybės pareigūnas.
Galiausiai, kelionė į Maskvą, apie kurią anksčiau nebuvo žinoma, taip ir neįvyko, o derybos netrukus įstrigo, sakė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas.
Kaip pastebi analitikai, šis epizodas atskleidė jo, kaip žmogaus, asmenybės įvairialypumą: jis siekia įrašyti savo vardą istorijoje kaip karys, įnirtingai kovojęs prieš rusus, tačiau vėliau prisiėmė pagrindinį vaidmenį, stabdant tą kraujo praliejimą.
Rusija ir Ukraina, iš dalies siekdamos įgyti pranašumą galimose derybose, perėjo į karo eskalacijos etapą. Tačiau net ir tuo metu, kai abi pusės atakuoja viena kitą dronais ir raketomis, K.Budanovas maždaug valandos trukmės interviu metu pareiškė, kad tikimasi, jog derybos, kurioms tarpininkauja JAV prezidento Donaldo Trumpo administracija, bus atnaujintos rugsėjo pabaigoje – praėjus kelioms dienoms po Rusijos parlamento rinkimų ir likus kelioms savaitėms iki JAV vidurio kadencijos rinkimų.
Jo teigimu, procesas bus atnaujintas JAV pasiuntinių Steve'o Witkoffo ir D.Trumpo žento Jaredo Kushnerio vizitu į Kyjivą.
40 metų amžiaus K.Budanovas yra Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generolas leitenantas, šiuo metu einantis prezidento Volodymyro Zelenskio administracijos vadovo pareigas. Pasisakydamas už derybas, jis nebeturi ko įrodinėti kaip karys, kovojęs prieš rusus.
Per ilgai užsitęsusį karą Rytų Ukrainoje, kurį Rusija pradėjo 2014 m., K.Budanovas vadovavo savo grupuočių reidams priešo teritorijoje, įskaitant vieną, kurio metu mūšyje buvo nužudytas vieno Rusijos generolo sūnus.
Jis taip pat tarnavo JAV Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) apmokytame padalinyje Ukrainos karinės žvalgybos struktūroje, kurios vadovas buvo nužudytas per Rusijos surengtą automobilio sprogdinimą Kyjive.
2016 m. kulkosvaidžio kulka suskaldė K.Budanovo alkūnę. Jam prireikė kelių mėnesių gydymo ir reabilitacijos Walterio Reedo nacionaliniame kariniame medicinos centre Merilando valstijoje. Po 2022 m., kai Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, jis padėjo suplanuoti kai kurias drąsiausias Ukrainos kontratakas.
K.Budanovas iki šiol kerpasi trumpai, karišku stiliumi, ir yra pagarsėjęs savo veriančiu tamsių akių žvilgsniu. Savo kabinete, kurį puošia krikščioniška ikona, nutapyta ant neperšaunamos liemenės keraminės plokštės, jis šiek tiek praskleidė uždangą, kad leistų suprasti, ką reiškia derėtis su mirtinais priešais.
„Negalima gaišti laiko, bandant įrodyti, kad esi teisus“, – pabrėžė generolas leitenantas.
„Žinoma, negalime pasitikėti vieni kitais, nes kariaujame, – kalbėjo K.Budanovas. – Tai yra logiška ir suprantama. Tuo pačiu abi pusės žino, kad joms reikia rasti sprendimą. Karas negali tęstis amžinai.“
Derybų klausimas skaldo Ukrainos vyriausybę. Savo analizėje „Carnegie“ tarptautinės taikos fondo Rusijos ir Eurazijos centras apibūdino K.Budanovą tos pusės, kuri pasisako už susitarimą, o ne už didesnių nuostolių riziką, lyderį. Jie atkreipė dėmesį, kad kiti Ukrainos lyderiai prieštarauja bet kokioms didesnėms nuolaidoms, tikindami, kad tai demoralizuotų Ukrainos ginkluotąsias pajėgas ir visuomenę.
Savo ruožtu Ukrainos visuomenės požiūris į derybas, kurioms vadovauja Jungtinės Valstijos, yra skeptiškas. Prieš joms pasiekiant aklavietę, dauguma manė, kad D.Trumpo administracija, užsispyrusi gauti Nobelio taikos premiją savo prezidentui, siekia priversti Ukrainą kapituliuoti. Ukrainos žmonės taip pat buvo įsitikinę, kad Vladimiras Putinas neketina užbaigti karo, nepaisant to, kas būtų suderėta.
Vis dėlto K.Budanovas išreiškė tvirtą įsitikinimą, kad derybas reikia tęsti net ir karo metu.
„Aš esu karinės žvalgybos karininkas, – pareiškė jis. – Visą savo gyvenimą dalyvauju dialoguose ir bendrauju. Man tai nėra sunku.“
Rusija ir Ukraina derasi nuo pat pirmosios plataus masto invazijos dienos, kai V.Putino padėjėjas dviem nesėkmingais telefono skambučiais bandė susitarti dėl greitos Ukrainos kapituliacijos.
Tačiau abi pusės praleido ne vieną progą. Praėjus maždaug mėnesiui nuo karo pradžios, Rusija nesutiko sudaryti labiau subalansuoto susitarimo. Vėliau mūšio lauke susidūrė su virtine nesėkmių. Maskva prarado apie 10 proc. Ukrainos teritorijos, kurią galimai būtų išlaikiusi, jeigu būtų priėmusi susitarimą, nors tikslus pasiūlytas teritorijų padalijimas visuomenei taip ir nebuvo atskleistas.
Po metų Ukraina, tuomet užtikrintai žengusi į priekį ir kupina pasitikėjimo savimi, praleido galimai tinkamą momentą deryboms, kuriuo ragino pasinaudoti Jungtinės Valstijos. Po to prasidėjo Rusijos puolimas, kurio metu Kyjivas prarado apie 1,5 proc. savo teritorijos.
Derybos buvo atnaujintos, kai D.Trumpas pradėjo antrąją savo kadenciją JAV prezidento poste. Tačiau, praėjus kelioms dienoms po to, kai vasarį buvo surengtos derybos Ženevoje, JAV ir Izraelis užpuolė Iraną, pradėdami karą, kuris pasiglemžė visą Vašingtono dėmesį.
Tačiau, pasak K.Budanovo, žemesnio lygio derybos užkulisiuose niekada nenutrūko.
Jis teigė, kad dažnokai bendravo su Rusijos karinės žvalgybos tarnybos (GRU) vadovu admirolu Igoriu O. Kostiukovu. Pirmą kartą su juo derėjosi 2022 m., dar tarpininkaujant Turkijai, kai buvo siekiama atverti Juodosios jūros laivybos kelius prekybai grūdais – pagrindinei abiejų kariaujančių šalių eksporto prekei.
„Per visus šiuos metus mums pavyko daug nuveikti, įskaitant klausimus, susijusius su karo belaisviais“, – pažymėjo K.Budanovas.
Jis palaikė šį dialogą net ir tuo metu, kai dalijo įsakymus, padariusius I.Kostiukovui didelių nuostolių. K.Budanovo kabinete kabo nuotrauka, kurioje užfiksuoti Ukrainos specialiųjų operacijų pajėgų kariai, 2024 metais šturmuojantys GRU įtvirtinimus cemento gamyklos teritorijoje Vovčansko mieste. Ši operacija pasiglemžė ne vieno Rusijos admirolo pavaldinio gyvybę.
Be kita ko, K.Budanovas prisipažino reguliariai bendravęs su Jevgenijumi Prigožinu – draugiją mėgstančiu, bet žiauriu Rusijos samdinių kompanijos „Wagner“ įkūrėju. Kaip nurodė Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovas, jų pokalbiai tęsėsi iki pat 2023 m., kai J.Prigožinas su savo samdiniais surengė maištą prieš Kremlių. Po kelių savaičių J.Prigožinas žuvo, kai ore sprogo jo privatus lėktuvas.
Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl K.Budanovas sausį sutiko užimti Ukrainos prezidento kanceliarijos vadovo postą, pasak jo, buvo galimybė vadovauti deryboms.
Iki to laiko S.Witkoffas, Rusijos ir Ukrainos derybininkai 20-ies punktų taikos planą jau buvo susiaurinę iki dviejų esminių, bet dar neišspręstų problemų: Rusijos okupuotos atominės elektrinės ir teritorijos, kurią Ukraina vis dar kontroliuoja rytiniame Donbase, kontrolės. Ginčų objektu tapo keturi iš dalies sugriauti vidutinio dydžio miestai ir žemės ūkio paskirties teritorijos ruožas.
Kaip sakė K.Budanovas, per susitikimą Abu Dabyje, Jungtiniuose Arabų Emyratuose, jis pamėgino deryboms užduoti naują toną.
Rusijos delegacijai aukščiausio rango Ukrainos pareigūnas pasiūlė nusistatyti tikslą, pavyzdžiui, parengti kompromisus dėl pokario valdymo Donbase, ir jo siekti.
Pasak generolo leitenanto, vasario mėnesį jau buvo svarstomos galimos idėjos: perduoti šią teritoriją privačioms karinėms kompanijoms, leisti ją valdyti D.Trumpo Taikos tarybai arba suformuoti bendrą Ukrainos ir Rusijos civilinę administraciją.
K.Budanovas atskleidė pataręs V.Zelenskiui nesutikti su jokiais kompromisais dėl Donbaso, kurie leistų Rusijai deklaruoti savo kontrolę, iškeliant vėliavą. Teritorijos užleidimas, kaip sakė jis, reikštų Maskvos apdovanojimą prizu, kurio jos kariuomenė negalėjo gauti mūšio lauke.
Nors pilnavertiškos derybos gali būti atnaujintos dar šį mėnesį, tačiau generolas leitenantas užsiminė, kad sąlygos ugniai nutraukti greičiausiai bus sudarytos tik pavasarį.
Manoma, kad iki tol Rusija bandys palaužti Ukrainą, surengdama dar vieną strateginę bombardavimo kampaniją žiemą – jau ketvirtąją tokią nuo plataus masto invazijos pradžios.
„Derybos anksčiau ar vėliau duos rezultatų, – optimistiškai pareiškė jis. – Juk negalima kariauti visą gyvenimą.“
Šis straipsnis buvo publikuotas laikraštyje „The New York Times“.
© 2026 The New York Times Company






