Nuo balandžio 3 iki 10 d. gyventojai iš bankų sąskaitų išsigrynino rekordinę nuo metų pradžios sumą – 240 mlrd. rublių (2,7 mlrd. eurų). Dėl to bendra grynųjų pinigų suma apyvartoje per savaitę padidėjo iki 19,85 trln. rublių. Tai matyti iš Rusijos banko duomenų, kuriuos išnagrinėjo „Izvestija“.
Apskritai šių metų balandžio 1-17 d. iš kredito įstaigų į apyvartą pateko apie 470 mlrd. rublių (5,4 mlrd. eurų) grynųjų pinigų, remdamasis reguliavimo institucijos statistika apskaičiavo Rusijos nacionalinės ekonomikos ir viešojo administravimo akademijos profesorius Aleksejus Voilukovas. Palyginimui, per visą kovo mėnesį apyvartoje esančių grynųjų kiekis padidėjo 300 mlrd. rublių.
Rusijos centrinis bankas anksčiau yra nurodęs, kad grynųjų pinigų paklausos padidėjimą daugiausia lėmė mobiliojo interneto sutrikimai, skelbia „The Moscow Times“. Reguliatoriaus atliktose apklausose rusai pažymėjo, kad jie išsigrynina pinigų tuo atveju, kai nėra galimybės atsiskaityti negrynaisiais pinigais.
Be to, 2025 m. bankai pradėjo dažniau blokuoti rusų korteles dėl reguliatoriaus reikalavimų stiprinti kovą su sukčiais. Įtakos turėjo ir mokesčių padidinimas, po kurio smulkios įmonės pradėjo dažniau siūlyti klientams nuolaidas už atsiskaitymą grynaisiais pinigais.
Griežtinama kontrolė
Vyriausybė pateikė Valstybės Dūmai įstatymo projektą, kuriuo siekiama sugriežtinti gyventojų pajamų mokesčių kontrolę. Pagal dokumentą Federalinė mokesčių tarnyba turės prieigą prie Rusijos banko duomenų apie pinigų pervedimus tarp rusų, kad galėtų nustatyti nedeklaruotas pajamas ir apskaičiuoti mokesčius.
Finansų ministerija pažymėjo, kad asmenys, gaunantys daugiau kaip 2,4 mln. rublių per metus arba 200 tūkst. rublių per mėnesį, privalės įrodyti savo pajamas. Federalinė mokesčių tarnyba teigė, kad tai palies ne daugiau kaip 3 proc. ekonomiškai aktyvių gyventojų. Savo ruožtu, ekspertų teigimu, į mokesčių administratorių akiratį gali pakliūti iki 10 mln. rusų.
Šiuo metu kai kurie gyventojai negrynųjų pinigų operacijas pradėjo vertinti kaip mažiau nuspėjamas, o jei pinigai neina per bankų sistemą, valdžios institucijoms daug sunkiau sekti jų judėjimą, sakė A.Voilukovas. Tuo pat metu vyriausybė planavo sumažinti negrynųjų pinigų naudojimą kaip ekonomikos balinimo dalį, priminė „Freedom Finance Global“ analitikas Vladimiras Černovas.
Valdžios institucijos jau rengia keletą priemonių, kurios turėtų sumažinti atsiskaitymų grynaisiais pinigais dalį. Svarstoma įvesti 1 mln. rublių (11,4 tūkst. eurų) limitą grynųjų pinigų įnešimui per bankomatus, sustiprinti finansinę stebėseną nustatant reikalavimą patvirtinti didelių sumų kilmę ir sugriežtinti atsakomybę už grynųjų pinigų apyvartos taisyklių nesilaikymą.
Visgi pernelyg didelis valdžios institucijų spaudimas šiuo klausimu gali sukelti nepatogumų sąžiningiems piliečiams ir paskatinti šešėlinio sektoriaus augimą, perspėjo „Rikom-Trust“ vyresnioji analitikė Valerija Popova.
