„Dalį rezoliucijoje nuskambėjusių kritinių pastabų kartu su nepagrįstais politiniais apibendrinimais laikome būtent kišimusi į vidaus reikalus arba mėginimu savimi pakeisti Rusijos teisingumą, o tai prieštarauja teisinės valstybės principams ir valdžių pasidalijimui“, – sakoma Rusijos URM Informacijos ir spaudos departamento pareiškime, paskelbtame Rusijos URM tinklalapyje.
Taip pat apgailestaujama, kad „redaguojant dokumentą europarlamentarams vėl nepavyko suderinti požiūrio į padėties mūsų šalyje analizę“.
„Įspūdis toks, kad rezoliucija sudaryta remiantis nepatikrinta arba vienapusiška informacija, o vadinamoji neobjektyvi joje išdėstytų faktų “analizė„ nesuteikia galutiniam tekstui objektyvumo“, – pabrėžiama pranešime.
Rusijos URM taip pat nurodė, kad rezoliucijoje neatsižvelgta į išsamius paaiškinimus, kurios europarlamentarai gauna iš savo Rusijos kolegų per Parlamentinio bendradarbiavimo su Rusija komiteto darbo grupių posėdžius.
„Tikimės, kad ateityje Europos Parlamento nariai vengs politiškai angažuotų vertinimų, taip pat iš tikrųjų pasirinktinio atskirų ir iš anksto “nevienareikšmiškų„ atvejų išskyrimo ir, galiausiai, atkreips dėmesį į faktą, kad nėra visiškos tvarkos žmogaus teisių srityje ir pačioje Europos Sąjungoje, kur labiausiai piktinantis pavyzdys – “nepiliečių„ būklė Latvijoje ir Estijoje“, – pareiškė Rusijos URM.
Europos Parlamente priimta rezoliucija, kurioje nurodoma apie staigų žmogaus teisių padėties Rusijoje pablogėjimą per pastaruosius kelis mėnesius.
Rezoliucijoje „Apie politinį teisingumo panaudojimą Rusijoje“ reiškiamas susirūpinimas dėl kelių priimtų įstatymų, kurie, anot Europos Parlamento deputatų, „gali būti panaudoti opozicijos ir pilietinės visuomenės veikėjams apriboti, žodžio ir susirinkimų laisvei trukdyti“.
Europarlamentarai primena, kad Rusija, būdama visateisė Europos Tarybos ir ESBO narė, prisiėmė konkrečius įsipareigojimus, ir pabrėžia, kad „turiningi konstruktyvūs Rusijos ir ES santykiai priklauso nuo pastangų stiprinti demokratiją, teisės viršenybę ir pagarbą pagrindinėms žmogaus teisėms“.
Dokumente įvardinti atvejai, kurie anot ES asamblėjos narių, įrodo teisingumo panaudojimą politiniams tikslams.
Tai protesto akcijos, surengtos Maskvoje gegužės 6 dieną, dalyvių baudžiamieji persekiojimai, Rusijos Dūmos deputato Genadijaus Gudkovo tyrimas, nuosprendis pankgrupės „Pussy Riot“ narėms.
