„Mes negalime sutikti su tuo, kad dabar siūloma saugumo klausimus spręsti be Rusijos Federacijos. Tai nepavyks. (...) Esu įsitikinęs, kad Vakarai, visų pirma JAV, supranta, kad rimtai diskutuoti saugumo klausimus be Rusijos Federacijos dalyvavimo yra utopija, tai kelias į niekur“, – sakė S.Lavrovas.
Komentuodamas pranešimus apie Europos šalių ketinimus parengti saugumo garantijas, Rusijos užsienio reikalų ministras sakė, kad Maskva nori, kad „šios garantijos būtų tikrai patikimos“. „Čia turime labai gerą pavyzdį (...) kaip buvo Stambule 2022 m. balandžio mėn.“, - sakė jis.
Tuomet, jo teigimu, Ukraina pasiūlė atsisakyti stojimo į NATO ir kitus karinius blokus, paskelbti neutralų ir nebranduolinį statusą. „Šiame kontekste Ukrainos pusė pasiūlė, o mūsų delegacija tuomet sutiko parengti saugumo garantijas, kurių dalyvės būtų visos nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės, t. y. Rusija, Kinija, JAV, Prancūzija, Didžioji Britanija ir dar kelios šalys - buvo paminėtos Vokietija, Turkija ir kitos šalys, kurios išreikštų norą prisijungti prie saugumo garantijų grupės“, – pridūrė S.Lavrovas.
Savo kalboje S.Lavrovas taip pat palietė klausimą dėl tolesnių Ukrainos ir Rusijos kontaktų. Tačiau iš jo komentarų nebuvo aišku, ar Vladimiras Putinas yra pasirengęs susitikti su Volodymyru Zelenskiu. S.Lavrovas tik pakartojo V.Putino padėjėjo Jurijaus Ušakovo žodžius, kuris anksčiau pareiškė, kad Maskva pasiūlė paaukštinti delegacijų lygį.
Saugumo garantijos Ukrainai buvo aptartos per Vladimiro Putino ir Donaldo Trumpo susitikimą Aliaskoje, o vėliau – per D.Trumpo susitikimą su V.Zelenskiu ir Europos lyderiais. D.Trumpas sakė, kad V.Putinas sutiko su būtinybe suteikti saugumo garantijas Ukrainai. Susitikime su V.Zelenskiu ir Europos lyderiais D.Trumpas pareiškė, kad didžiąją dalį saugumo užtikrinimo naštos prisiims Europa, o Vašingtonas ketina „jiems padėti“.
Susitikime su D.Trumpu V.Putinas, kaip pranešė portalas „Axios“, remdamasis šaltiniu, Kiniją įvardijo kaip vieną iš galimų saugumo garantų.
10 Europos šalių yra pasirengusios nusiųsti karines pajėgas į Ukrainą saugumo garantijų pagrindu, rašė „Bloomberg“, remdamasis šaltiniais.
Pagalba privalomai turėjo būti suderinta ir su Rusija
Saugumo garantijos tapo pagrindine problema, dėl kurios 2022 m. pavasarį Stambule buvo nutrauktos derybos, rašė „The New York Times“. Tuomet parengtas dokumentas numatė, kad Ukrainai turėtų padėti garantuojančios šalys – Didžioji Britanija, Kinija, Rusija, JAV ir Prancūzija. Maskva atkakliai tvirtino, kad tokia pagalba turi būti iš anksto suderinta su visomis garantuojančiomis šalimis, o tai reiškė, kad Rusija gali vėl įsiveržti ir vėliau vetuoti bet kokią pagalbą Ukrainai.
S.Lavrovo pareiškimas galbūt rodo nedidelį Maskvos pozicijos pasikeitimą, pastebi „Agentstvo“. Rusijos užsienio reikalų ministerijos oficiali atstovė Marija Zacharova Vašingtone vykusio viršūnių susitikimo dieną pareiškė, kad Rusija nepriima jokių scenarijų, numatančių NATO šalių kontingentų dislokavimą Ukrainoje.
