Savaitgalį D.Trumpas atšaukė JAV derybininkų kelionę į Islamabadą. Ankstesnis derybų etapas Pakistano sostinėje prieš dvi savaites, kai JAV delegacijai vadovavo JAV viceprezidentas J.D.Vance'as, nutrūko be pažangos.
Nuskambėjęs griežtas F.Merzo vertinimas apie įstrigusias JAV ir Irano derybas tiesiogiai prieštarauja D.Trumpo pastangoms šią aklavietę nušviesti teigiamai.
Dar anksčiau JAV prezidentas pareiškė „Fox News“ televizijai, kad JAV „turi visas kortas“ ir pridūrė, kad, jei Teheranas norėtų kalbėtis, „jie gali kreiptis į mus arba paskambinti mums“.
Kalbėdamas Marsberge su studentais, Vokietijos kancleris išsakė mintį, kad būtent D.Trumpo komanda buvo pergudrauta.
„Akivaizdu, kad iraniečiai yra labai įgudę derėtis, tiksliau, labai įgudę nesiderėti, leisti amerikiečiams nuvykti į Islamabadą ir vėl išvykti be jokio rezultato“, – pažymėjo jis.
„Irano vadovybė, ypač šie vadinamieji revoliucijos sargybiniai, žemina visą tautą. Todėl tikiuosi, kad tai kuo greičiau baigsis“, – reziumavo F.Merzas.
Pasak regiono pareigūnų, Iranas pirmadienį pateikė naują pasiūlymą dėl paliaubų susitarimo, kuriame daugiausia dėmesio skiriama Hormuzo sąsiaurio atvėrimui, diskusijas dėl branduolinių ginklų, raketų, sankcijų ir kitų klausimų atidedant vėlesniam laikui.
Pagal Irano parlamento rengiamą įstatymo projektą krovinius vežančios bendrovės turėtų mokėti Teheranui už „paslaugas“, susijusias su perplaukimu per sąsiaurį, kuris iki karo buvo nemokamas.
JT Tarptautinė jūrų organizacija griežtai atmetė idėją nustatyti mokesčius per Hormuzo sąsiaurį plaukiantiems laivams. Organizacijos generalinis sekretorius Arsenio Dominguezas sakė: „Nėra jokio teisinio pagrindo įvesti kokius nors mokesčius, muitus ar rinkliavas tarptautinei laivybai skirtuose sąsiauriuose“.
Tačiau Irano pasiūlymas „pirmiausia Hormuzas“ rodo, kad Teherano pozicija labai pasikeitė. Anksčiau režimas siekė pasinaudoti naftos, dujų ir kitų Persijos įlankos šalių eksporto blokada kaip svertu plačioms saugumo garantijoms gauti.
Ali Vaezas, Tarptautinės krizių grupės Irano projekto direktorius, pažymėjo, kad D.Trumpas ir jo komanda neteisingai įvertino, kiek ekonominis spaudimas privers Teheraną padaryti nuolaidų dėl branduolinės programos.
„Neabejotina, kad blokada iš esmės aštrina ekonominį skausmą, kurį Iranas patyrė dar prieš prasidedant karui, – komentavo A.Vaezas. – Tačiau Irano atsparumas nėra ekonominio skausmo klausimas, nes Iranas dalyvauja egzistencinėje kovoje ir yra pasirengęs prisiimti daug didesnę kainą nei iki šiol. Ir Irano režimas nedvejodamas perkelia šį skausmą savo gyventojams“.
-
WSJ: Trumpas skeptiškai vertina Irano naujausią pasiūlymą
-
Su Putino bičiuliu siejama superjachta už 500 mln. lyg niekur nieko perplaukė Hormuzo sąsiaurį
-
Užteks: Iranas sako, kad JAV nebegali diktuoti politikos kitoms šalims
-
NATO sugalvojo būdą, kaip išvengti Trumpo
-
Švedija įspėja apie galimą aviacinių degalų trūkumą
Jis sakė, kad D.Trumpas buvo politiškai jautresnis dėl kelių priežasčių: politinės didelių benzino kainų ir bendros infliacijos namuose kainos, prezidento noro išspręsti krizę prieš gegužės viduryje Pekine įvyksiantį susitikimą su Xi Jinpingu ir baimės, kad pasaulinis reaktyvinių degalų trūkumas gali sužlugdyti Pasaulio futbolo čempionatą, kuris birželio ir liepos mėn. vyks Šiaurės Amerikoje.
Ariane Tabatabai, Čikagos pasaulinių reikalų tarybos mokslinių tyrimų, saugumo ir gynybos viceprezidentė, teigė, kad Iranas taip pat galėtų gana greitai atkurti bent dalį savo karinės galios.
„Visa jų karinė doktrina grindžiama pajėgumų, kuriuos jie gali pigiai įsigyti, išlaikyti ir naudoti, kūrimu ir dislokavimu“, – įvertino buvusi Pentagono patarėja politikos klausimais A.Tabatabai.
