Būdamas šalies ginkluotųjų pajėgų vadu, Min Aung Hlaingas 2021 metais nuvertė išrinktąją Aung San Suu Kyi (Aung San Su Či) vyriausybę, įsakydamas sulaikyti Nobelio taikos premijos laureatę ir sukeldamas pilietinį karą.
Po pusės dešimtmečio diktatūrinio valdymo jis suorganizavo sausį pasibaigusius rinkimus, kuriuose neleido dalyvauti jos partijai ir užtikrino lengvą pergalę kariniams sąjungininkams civilinėje politikoje, parėmusiems jo siekį užimti aukščiausią postą.
„Mianmaras grįžo į demokratijos kelią ir eina geresnės ateities link“, – sakė 69 metų lyderis savo kalboje, kai parlamento ceremonijoje sostinėje Neipide perskaitė prezidento priesaiką, pradėdamas penkerių metų kadenciją.
Min Aung Hlaingas atsistatydino iš vyriausiojo generolo pareigų, kad perimtų naujosios vyriausybės prezidento postą prieš pirmadienį prasidedančią Mianmaro Tingjano šventę, kurios metu atsinaujinimą ir atgimimą žyminčiomis laistymosi vandeniu ceremonijomis švenčiami naujieji metai.
Karinio valdymo pertvarkymas
Demokratijos stebėtojai smerkia šį perėjimą kaip karinio valdymo pertvarkymą po neįtikinančia civiline priedanga.
Daugiau nei du trečdaliai iš 30 Min Aung Hlaingo ministrų, taip pat prisaikdintų penktadienį, yra į atsargą išėję arba tarnaujantys kariuomenės nariai.
Panaši dalis dirbo po perversmo suformuotoje chuntos vadovybėje, o daugiau nei dešimčiai iš jų taikomos tarptautinės sankcijos.
Naujienų agentūros AFP žurnalistai teigė matę, kaip prieš ceremoniją Neipido viešbučiuose patruliavo išminuotojų būriai, o parlamentą apsupo patikros punktų žiedai.
Prieš Min Aung Hlaingo prisaikdinimą buvo atleisti kai kurie politiniai kaliniai iš Aung San Suu Kyi administracijos, o į juoduosius sąrašus įtraukti vyriausybės darbuotojai, kurie protestuodami prieš perversmą išėjo iš darbo, buvo pakviesti grįžti į savo pareigas.
Kritikai šiuos žingsnius taip pat atmetė kaip kosmetines priemones, tačiau Min Aung Hlaingas pareiškė, kad jo vyriausybė „suteiks atitinkamas amnestijas, siekdama paremti socialinį susitaikymą, teisingumą ir taiką“.
Jis neužsiminė apie Aung San Suu Kyi, kuri nuo pučo laikoma izoliuota ir atlieka 27 metų laisvės atėmimo bausmę dėl kaltinimų, kuriuos žmogaus teisių grupės atmeta kaip politiškai motyvuotus.
Politinių kalinių paramos asociacijos duomenimis, nuo perversmo Mianmaro kalėjimuose taip pat buvo uždaryta daugiau nei 22 tūkst. kitų asmenų, o tūkstančiai žuvo pilietiniame kare.
„Atkurti normalius santykius“
Chunta rinkimus traktavo kaip valdžios grąžinimą žmonėms ir galimybę susitaikyti pilietiniame kare.
Daug užsienio valstybių po perversmo atmeta Mianmaro lyderius.
Analitikų teigimu, dar vienas rinkimų tikslas buvo normalizuoti jų įvaizdį suteikiant teisėtumo regimybę ir atšildyti užsienio įsitraukimą, įskaitant investicinius projektus.
Min Aung Hlaingas sakė, kad jo vyriausybė „sieks atkurti normalius santykius“ su Pietryčių Azijos valstybių asociacijos (ASEAN) regioniniu bloku, kuris nuo perversmo atstūmė Mianmaro lyderius.
Parlamento pareigūnų teigimu, penktadienį vykusioje ceremonijoje dalyvavo kaimyninių šalių – Kinijos, Indijos ir Tailando, taip pat dar 20 kitų valstybių atstovai.
Mianmaro valstybinės žiniasklaidos teigimu, Tailando ministras pirmininkas Anutinas Charnvirakulas (Anutinas Čarnvirakulas) šią savaitę atsiuntė sveikinimo žinutę, kurioje teigė, kad vadovaujant „gabiam lyderiui“ Min Aung Hlaingui, šalių santykiai „vis labiau stiprės“.
Tačiau analitikai sako, kad Kinija buvo didžiausia rinkimų rėmėja, o dabar atnaujinamos diskusijos dėl įstrigusių Pekino remiamų infrastruktūros projektų.
Mianmaro kariuomenė valdė šalį didžiąją dalį jos istorijos po nepriklausomybės atgavimo.
Per retą dešimtmečio pertrauką, prasidėjusią 2011 metais, aukščiausioji vadovybė atlaisvino savo gniaužtus, o Aung San Suu Kyi civilinė vyriausybė, apimta optimizmo ir reformų, preliminariai perėmė valdžios vadžias.
Analitikai teigia, kad po jos triuškinamos pergalės prieš su kariuomene susijusias partijas 2020 metų rinkimuose kariuomenė susigrąžino valdžią iš nerimo dėl silpstančios savo įtakos.
Azijos laisvų rinkimų tinklo duomenimis, chuntos suorganizuotame pakartotiniame balsavime nedalyvavo partijos, kurios 2020 metais laimėjo daugiau nei 90 proc. vietų, o už protestus ar rinkimų kritiką buvo baudžiama laisvės atėmimu.
Balsavimas nevyko didelėse šalies dalyse, kurias užėmė su kariuomene kovojantys ir balsavimą atmetantys sukilėliai. Žmogaus teisių stebėtojų teigimu, tai dar labiau pakerta Min Aung Hlaingo mandatą.
