Sekite 15min Google
Apžvalgininkas ir istorikas Victoras Olifirovas „RBC-Ukraina“ straipsnyje aiškina, kaip įvykiai Ispanijos eksklave atskleidė problemų mastą Europos Sąjungoje ir kaip šiomis silpnybėmis naudojasi Europos priešininkai.
Kelias dienas nedidelis Ispanijos miestas Seuta, esantis Afrikos pakrantėje, buvo atsidūręs svarbiausių pasaulio ir Europos sostinių dėmesio centre.
Ir nors dabartinė krizė, kaip ir ankstesnės, de facto buvo išspręsta, ji dar kartą parodė Europos Sąjungos – bloko, kuris pagal savo idėją turėtų būti vieningas – silpnybes ir vidinius nesutarimus.
Didelė krizė mažame mieste
Liepos 30-ąją, ketvirtadienį, didelės grupės migrantų iš Maroko faktiškai pralaužė sieną ir pateko į Ispanijos eksklavą Seutą Šiaurės Afrikoje. Vos per vieną dieną jų skaičius pasiekė 60 tūkst. žmonių – ir tai tapo tikra katastrofa miestui, kuriame gyvena apie 85 tūkst. gyventojų.
Ispanijos vyriausybė paskelbė, kad buvo pažeistas šalies suverenitetas, ir į miestą pasiuntė kariuomenę bei policijos pajėgas. Tačiau Europa nesugebėjo suformuluoti bendro politinio atsako į šį incidentą, todėl kiekviena valstybė reagavo savaip.
Pavyzdžiui, Prancūzija paskelbė dislokuosianti papildomas pajėgas prie Prancūzijos ir Ispanijos sienos. Kai kurios šalys, tarp jų Danija ir Čekija, paragino laikinai sustabdyti Ispanijos dalyvavimą Šengeno erdvėje, kad migrantai negalėtų toliau judėti po Europos Sąjungą.
Viena garsiausiai pasisakiusių valstybių buvo Italija. Ji paskelbė vienašališkai stabdanti Šengeno susitarimo su Ispanija galiojimą, nors nepatikslino, kad teisiškai toks „sustabdymas“ apskritai nėra įmanomas. Be to, nors Seuta yra Ispanijos teritorija, ji nepriklauso Šengeno erdvei.
Galiausiai kiek vėliau Europos Sąjunga sugebėjo paskelbti bendrą oficialią poziciją – buvo paviešintas bendras laiškas.
Jį pasirašę 22 iš 27 ES valstybių vadovų pabrėžė, kad nekontroliuojamas sienų kirtimas ir migracijos naudojimas kaip hibridinio poveikio priemonės yra nepriimtini. Jų teigimu, tokia situacija diskredituoja visą ES migracijos politiką. Laiške pabrėžiama būtinybė kuo skubiau pasitelkti ES priemones, pirmiausia sienų apsaugos agentūrą „Frontex“, kad būtų atkurta kontrolė.
Tuo metu Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sánchezas penktadienį asmeniškai atvyko į Seutą, kad perimtų padėties kontrolę. Pasak vyriausybės, krizė buvo praktiškai suvaldyta per 48 valandas – dauguma nelegaliai atvykusių migrantų buvo išsiųsti iš miesto, o saugumo situacija grįžo į normalią būseną.
P. Sánchezas nusiuntė laišką Europos Komisijai, kuriame išreiškė nepasitenkinimą kolegų reakcija. Jo teigimu, krizės metu jie skubėjo ne padėti Ispanijai, o ją „izoliuoti“.
Jis taip pat, remdamasis „Frontex“ duomenimis, pažymėjo, kad per Ispaniją į Europos Sąjungą patenkančių nelegalių migrantų skaičius yra perpus mažesnis nei per Italiją, nors būtent Ispanija yra vienintelė ES valstybė, turinti sausumos sieną su Afrika.
Tiek bendrame ES laiške, tiek P. Sánchezo kreipimesi raginama kuo greičiau surengti neeilinę valstybių narių vidaus reikalų ministrų vaizdo konferenciją. Jos tikslas – parengti bendrą reagavimo į tokius incidentus mechanizmą ir aiškiai parodyti, kad išorinių sienų apsauga yra visų ES valstybių, o ne tik pasienio šalių atsakomybė.
Nepaisant įtampos ir ne itin sėkmingo diplomatinio fono, krizę buvo galima laikyti išspręsta. Tačiau iš tikrųjų Seuta tėra gerokai rimtesnių problemų simptomas.
Kas ir kodėl naudojasi migrantais?
Kas iš tikrųjų lėmė tokį netikėtą proveržį?
Pats P. Sánchezas teigia, kad žmonių kontrabanda užsiimančios mafijos grupuotės paskleidė melagingą gandą, esą Ispanija nebegali deportuoti nelegalių migrantų.
Kalbama apie birželį priimtą Ispanijos Aukščiausiojo Teismo sprendimą, kuriuo nustatyta, kad vyriausybė negali nedelsdama išsiųsti migrantų, jūra mėginančių pasiekti Ispanijos teritorijas Afrikoje. Pasak P. Sánchezo, žmonės klaidingai suprato šį sprendimą kaip draudimą apskritai deportuoti dokumentų neturinčius migrantus, nors iš tikrųjų jis susijęs tik su deportacijos terminais.
Tačiau, kad ir koks būtų teismo sprendimas, jis nepaaiškina kai kurių situacijos detalių, pavyzdžiui, Maroko pareigūnų elgesio, kai tam tikru momentu jie tiesiog nustojo kontroliuoti sieną, rašo „RBC-Ukraina“.
„Jie tik kartojo: „Eikite čia, eikite čia“, – laikraščiui „The New York Times“ apie Maroko policijos veiksmus pasakojo vienas migrantas.
Pasak jo, pareigūnai jų nestabdė, o tiesiog rodė kryptį link sienos. Panašias istorijas žurnalistams papasakojo ir keli kiti migrantai. Kai kurios Ispanijos žiniasklaidos priemonės netgi teigia, kad tarp į miestą prasiveržusių žmonių buvo ir Maroko žvalgybos agentų.
Ispanija jau seniai kaltina Maroką migrantų srautus naudojant kaip politinio spaudimo priemonę. Ankstesni masiniai proveržiai į Ispanijos eksklavus taip pat vyko tuomet, kai pablogėdavo Madrido ir Rabato santykiai.
Tačiau Marokas nėra išimtis – Europos pažeidžiamumas migracijos klausimu akivaizdus visiems.
Libijos diktatorius Muamaras Kadafis kadaise mėgino šantažuoti Europos Sąjungą grasindamas pasiųsti migrantų srautus per Viduržemio jūrą. Panašią taktiką ne kartą taikė ir Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, naudodamasis Sirijos pabėgėlių tema.
Šiuos metodus seniai perėmė ir rytiniai Europos kaimynai.
Rusijos tikslai gerokai platesni
Ukrainoje šis epizodas jau primirštas, tačiau 2021 metais migrantai iš arabų šalių buvo ruošiami sienos su Lenkija kirtimui iš Baltarusijos teritorijos. Ši istorija tęsėsi kelias savaites. Tiek Lenkija, tiek visa ES Aliaksandro Lukašenkos veiksmus tuomet įvertino kaip akivaizdų bandymą daryti spaudimą ir keršyti už sankcijas.
Valstybių, naudojančių tokius migrantų srautus, tikslai gali skirtis.
Marokas ir Turkija pirmiausia siekia padaryti europiečius nuolaidesnius ir išsiderėti politinių ar ekonominių nuolaidų.
Tuo tarpu Rusijos, kuri iš dalies prisidengia Baltarusija, tikslai gali būti gerokai platesni – sukelti socialinę ir politinę krizę Europos Sąjungos valstybėse bei sustiprinti populistines jėgas, pasisakančias už didesnį izoliacionizmą.
Europos Sąjungai gebėjimas tam pasipriešinti yra viso bloko išlikimo klausimas. Tačiau, deja, šiuo metu Europa dar nepajėgia pateikti tinkamo atsako.
Kaip migrantų krizė gali „nulaužti“ Europos Sąjungą
Nelegali migracija šiandien yra vienas svarbiausių paprastų europiečių rūpesčių.
Atvirų vidaus sienų principas reiškia, kad migrantų patekimas tampa visų ES valstybių problema.
Nors dabartinė Europos vadovybė migracijos klausimu laikosi gerokai griežtesnės pozicijos, pati problema iš esmės lieka neišspręsta, o tarp valstybių narių nėra vieningos pozicijos dėl bendros sienos apsaugos. Seutos įvykiai tai labai aiškiai parodė.
Tokia padėtis yra itin palanki įvairių krypčių populistams.
Tokie politikai kaip Viktoras Orbánas ir Robertas Fico daugelį metų savo populiarumą grindė priešprieša „Briuselio biurokratams“, kurie esą nori užtvindyti Europą migrantais.
Jiems antrina anksčiau opozicinės, o dabar jau labai įtakingos Vakarų Europos partijos, tokios kaip Prancūzijos „Nacionalinis sambūris“ ar Vokietijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD).
Neatsitiktinai didelė dalis tokių vadinamųjų „Europos patriotų“ vienaip ar kitaip buvo siejami su abejotinais ryšiais su Rusija.
Daugelį metų Rusija finansavo euroskeptiškas jėgas ir teikė joms informacinę paramą, taip prisidėdama prie tų pačių krizių, kurias vėliau jos remiami politikai žadėdavo išspręsti.
Nors po 2022 metų Europos Sąjunga pradėjo aktyviau kovoti su Rusijos įtaka, ši kova dar toli gražu nėra baigta.
Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pranešė, kad vos prasidėjus įvykiams Seutoje Europoje per Rusijos propagandos tinklus „Pravda“ ir RT buvo išplatinta apie 1 500 pranešimų šia tema.
Jų pagrindinė žinutė buvo aiški: „Kol migrantų minios užima Europą, Europos Sąjunga milijardus siunčia Ukrainai.“
Europos Sąjunga galėjo parodyti vienybę ir ryžtą gindama Europos sienas. Vietoj to buvo matyti atskirų vyriausybių bandymai atsiriboti nuo problemos ir tarpusavio kaltinimai.
Kremlius galbūt ir neinicijavo Seutos krizės, tačiau akivaizdu, kad iš jos pasipelnė – dar kartą pademonstruodamas Europos vienybės stoką, reziumuoja apžvalgininkas Victoras Olifirovas „RBC-Ukraina“ straipsnyje.