Sekite 15min Google
Pareiškimas pasirodė kitą dieną po to, kai Europos Komisija pasiūlė specialų susitarimą, kuris apribotų finansinę paramą ir eksportą, pavyzdžiui, kviečių, iš Ukrainos.
„Pereinamieji laikotarpiai yra įprasta ES plėtros dalis (...). Nuolatiniai apribojimai patekimui į bendrąją rinką yra visiškai kitas dalykas“, – naujienų agentūrai AFP atsiųstame pareiškime pažymėjo Tarasas Vysockis.
„Ukraina negali sutikti su tokiu požiūriu“, – pažymėjo jis.
Ministras pridūrė, kad Kyjivo vyriausybė dar negavo jokio oficialaus pasiūlymo, kurį ES lyderiai turėtų aptarti kitą savaitę vyksiančiame aukščiausiojo lygio susitikime.
Pasiūlymu siekiama sumažinti dabartinių ES valstybių narių nuogąstavimus: kai kurios iš jų baiminasi, kad naujosios narės atsitrauks nuo demokratijos principų arba susišluos pernelyg daug svarbių išteklių.
Ukraina, kuri yra stambi kukurūzų, kviečių, rapsų, saulėgrąžų sėklų ir augalinio aliejaus eksportuotoja, paraišką dėl narystės ES pateikė praėjus kelioms dienoms po to, kai Rusija 2022 metų vasarį pradėjo visapusišką invaziją į šią šalį.
Po kelių mėnesių jai buvo suteiktas oficialus kandidatės statusas, o 2024 metais prasidėjo stojimo derybos.
Tačiau perspektyva, kad ši žemės ūkio galiūnė vieną dieną prisijungs prie ES, sukėlė baimę tokiose šalyse kaip Prancūzija ir Lenkija, kurios baiminasi, kad Ukraina išsekins didžiulę ES žemės ūkio subsidijų programą ir užtvindys rinką pigesniais produktais.
T. Vysockis teigė, kad ukrainiečiai „supranta tam tikrų sektorių svarbą Europos ūkininkams“ ir yra atviri „esminėms diskusijoms dėl prisitaikymo laikotarpių, patekimo į rinką masto ir apsaugos mechanizmų“.
Tačiau jis atmetė nuolatinius apribojimus, kurie, jo teigimu, „prieštarautų pačiai visateisės narystės Europos Sąjungoje logikai“.
