„Tiesioginės grėsmės mūsų šalies kariniam saugumui šis faktas dabartiniu etapu nekelia.
Vis dėlto tolesnė regiono militarizacija kartu su įvairių politinių jėgų mėginimais spręsti savo problemas išnaudojant temas, kad reikia gintis nuo „grėsmės iš Rytų arba Vakarų“, taip pat kaimyninių valstybių gynybos biudžetų ir ginkluotųjų pajėgų kovinių potencialų didinimas gali reikšmingai padidinti rizikos ir iššūkių lygį vidutiniuoju laikotarpiu“, – sakoma ketvirtadienį laikraščio „SB. Belarus segodnia“ paskelbtame A.Ravkovo interviu.
Sprendimas sustiprinti NATO rytinio sparno gynybą buvo priimtas pernai per Varšuvoje vykusį Aljanso viršūnių susitikimą, reaguojant į padidėjusią potencialios Rusijos agresijos grėsmę, įsiplieskus konfliktui Ukrainoje.
Nutarta, kad Lenkijoje ir Baltijos šalyse bus dislokuoti keturi priešakiniai NATO pajėgų batalionai, o kiekvienam iš jų vadovaus vadinamosios atraminės šalys: Lenkijoje – JAV, Lietuvoje – Vokietija, Latvijoje – Kanada, Estijoje – Jungtinė Karalystė.
Pasak ministro, dėl šių priežasčių Baltarusija priversta imtis kai kurių prevencinių priemonių, pavyzdžiui, ginkluotės ir karinės technikos plėtros srityje.
Kalbėdamas apie šiuomečius Baltarusijos kariuomenės ginklavimosi planus, A.Ravkovas sakė, kad svarstoma galimybė įsigyti Rusijos gamybos universalių naikintuvų Su-30SM, 120 mm kalibro sunkiųjų minosvaidžių „Nona M1“, įvairios paskirties bepiločių skraidyklių.
„Be to, bus atliktas sraigtasparnių Mi-24K, Mi-8PS, (transporto) lėktuvo Il-76MD, tankų T-72B, (pėstininkų kovos mašinų) BMP-2 kapitalinis remontas, prasidės (šarvuotųjų transporterių) BTR-70MB1 modernizacija ir tolesnė tankų T-72BM1 modernizacija“, – nurodė ministras.
