Jam buvo 74-eri.
Apie jo mirtį pranešė valstybinė naujienų agentūra „Qatar News Agency“, tačiau mirties priežasties nenurodė.
H. bin Kh. al Thani buvo laikomas vienu pagrindinių modernaus Kataro architektų ir vadovavo šaliai spartaus ekonominio augimo laikotarpiu.
Šiandien Kataro politinė įtaka driekiasi nuo Šiaurės Afrikos iki Afganistano, o 2022 metais šalyje vyko FIFA pasaulio futbolo čempionatas – žiūrimiausias futbolo renginys pasaulyje. Nors Šeichas Hamadas jau seniai nebebuvo valdžioje, jis sulaukė audringų Kataro gyventojų, dalyvavusių atidarymo rungtynėse, plojimų.
Tačiau Kataro iškilimas vadovaujant šeichui Hamadui taip pat papiktino regioninius ir Vakarų sąjungininkus dėl nepriklausomos politikos, įskaitant glaudžius ryšius su Iranu, palestiniečių kovotojų grupuote „Hamas“ ir uždrausta Egipto Musulmonų brolija.
Jam einant pareigas, 1996 metais po buvusio emyro išleisto dekreto buvo įkurtas tarptautinis transliuotojas „Al Jazeera“, kurio atviri reportažai, nors ir labai giriami dėl nukrypimo nuo tradicinių arabų žiniasklaidos pagarbos įpročių, taip pat buvo kritikuojami ir kaltinami šališku nušvietimu, kad jis atitiktų Kataro valdovų požiūrį.
Savanoriškas valdžios perdavimas
„Ateitis priklauso jums, šios tėvynės vaikams, kai žengiate į naują erą, kurioje jaunoji vadovybė iškels vėliavą“, – prieš daugiau kaip dešimtmetį sakė šeichas Hamadas, paskelbdamas apie savo atsistatydinimą ir kruopščiai parengtą valdžios perdavimą sūnui, Jungtinėje Karalystėje (JK) išsilavinimą įgijusiam sosto įpėdiniui šeichui Tamimui bin Hamadui al Thani (Tamimui bin Hamadui Taniui), kuriam tuomet buvo 33-eji.
Savanoriškas ir taikus valdžios perdavimas buvo retas reiškinys regione, kuriame tokie pokyčiai paprastai įvyksta dėl mirties arba perversmo. Pats šeichas Hamadas valdžią perėmė 1995 metais po be kraujo pralieto rūmų perversmo nušalinęs savo tėvą šeichą Khalifą (Chalifą).
Jo pasitraukimas buvo vertinamas kaip Kataro bandymas užbėgti už akių Arabų pavasario įkvėptiems raginimams vykdyti reformas ir siekiui turėti vadovybę, labiau atitinkančią gausios ir įtakingos regiono jaunimo populiacijos poreikius.
Tuo metu buvo manoma, kad šeicho Hamado sveikata jau daugelį metų yra prasta. 2015 metų gruodį Kataro pareigūnai pranešė, kad jis buvo nuskraidintas į Šveicariją operacijai, nes atostogų metu susilaužė koją.
Šeichas Hamadas lankė Didžiosios Britanijos karo akademiją Sandherste ir tapo Kataro ginkluotųjų pajėgų vadu bei gynybos ministru. Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje jis buvo paskirtas sosto įpėdiniu ir palaipsniui išplėtė savo pareigas, įtraukdamas Kataro didžiulių naftos ir dujų atsargų planavimą.
Perėmęs valdžią iš savo tėvo, šeichas Hamadas greitai ėmėsi atverti Katarą išorės įtakoms, o tai puikiai pavyko, kai „Al Jazeera“ tapo svarbia jėga pasaulinėje žiniasklaidoje.
Jos pranešimai pykdė ne tik kitus arabų lyderius, kartais net iki diplomatinių nesutarimų, bet ir Vašingtoną. „Al Jazeera“ transliavo teroristų tinklo „al-Qaeda“ pareiškimus, net ir tuo metu, kai Kataras po 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių ir JAV vadovaujamų invazijų į Afganistaną ir Iraką priėmė vieną iš pagrindinių Pentagono logistikos centrų.
Tuo tarpu šeichas Hamadas agresyviai siekė tarptautinio prestižo per sportą, o šias pastangas vainikavo sėkmingas Kataro siekis surengti pasaulio futbolo čempionatą, nors renginį temdė įvairūs kaltinimai dėl žmogaus teisių pažeidimų.
Kataro prekės ženklas taip pat žinomas visame sporto pasaulyje – nuo rėmimo sutarčių su Ispanijos futbolo milžine „Barcelona“ iki kontrolinio akcijų paketo futbolo klube „Paris Saint-Germain“.
Šeichas Hamadas taip pat ragino „Qatar Airways“ plėstis į pagrindinę tarptautinę oro linijų bendrovę, bandydamas konkuruoti su kaimynine oro linijų bendrove „Emirates“. Šalies tarptautinis oro uostas Dohoje, Kataro sostinėje, kurio statyba kainavo mažiausiai 15 mlrd. dolerių, taip pat pavadintas jo vardu.
Diplomatinis vaidmuo
Šeichas Hamadas turėjo plačią viziją dėl Kataro, kaip diplomatinio tarpininko, vaidmens. Bėgant metams šalis tarpininkavo sprendžiant konfliktą Sudano vakariniame Darfūro regione, Libano grupuočių nesutarimus bei nesutarimus tarp palestiniečių „Hamas“ ir „Fatah“ frakcijų.
2012-ųjų spalį šeichas Hamadas tapo pirmuoju valstybės vadovu, apsilankiusiu Gazos Ruože po to, kai prieš penkerius metus kontrolę ten perėmė „Hamas“. Jis pažadėjo projektams ir investicijoms iš viso skirti 400 mln. dolerių. Vizito metu Gazos radijo stotys transliavo dainą „Ačiū Katarui“.
Kataras taip pat užmezgė ryšius su pagrindiniu „Hamas“ priešu Izraeliu. 2007 metais šeichas Hamadas Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje susitiko su tuometine Izraelio užsienio reikalų ministre Tzipi Livni (Cipi Livni). Kataras leido Izraelio prekybos atstovybei veikti Dohoje, kol 2008-ųjų pabaigoje, reaguojant į Izraelio atakas Gazos Ruože, ją buvo nurodyta uždaryti.
Nors kaimyninis Bahreinas ir Jungtiniai Arabų Emyratai 2020 metais diplomatiškai pripažino Izraelį, Kataras laikėsi atstumo. Izraeliečiai pasaulio futbolo čempionate taip pat susidūrė su daugybe palestiniečių vėliavų ir pykčiu dėl žemių, kurias palestiniečiai laiko savo būsimos valstybės teritorija, okupacijos.
Per Arabų pavasarį Kataras siuntė karo lėktuvus į NATO vadovaujamas misijas Libijoje prieš Muammaro Gaddafi (Muamaro Kadafio) pajėgas ir teikė svarbią karinę bei finansinę pagalbą sukilėliams. Sirijoje Kataras buvo pagrindinis opozicijos tuometiniam prezidentui Basharui al Assadui (Bašarui Asadui) politinis rėmėjas ir ragino didinti ginklų tiekimą Sirijos sukilėliams.
Tačiau parama islamistams, pavyzdžiui, Musulmonų brolijai, sukėlė nesutarimų su kitomis regiono tautomis. Ši įtampa pasiekė kulminaciją valdant šeichui Tamimui, kai Bahreinas, Egiptas, Saudo Arabija ir JAE pradėjo kelerius metus trukusį Kataro boikotą, iš dalies dėl jo tėvo politikos, kuri buvo tęsiama ir jo valdymo metu.
Viena paskutinių iniciatyvų prieš šeicho Hamado pasitraukimą buvo oficialus Afganistano Talibano atstovybės atidarymas Katare. Tai sudarė sąlygas deryboms tarp JAV ir Talibano, kurios galiausiai lėmė chaotišką NATO ir JAV pasitraukimą iš Afganistano 2021 metais.
