Sekite 15min Google
Oslo karališkieji rūmai pranešė, kad monarchas ramiai mirė penktadienį 6.35 val. vietos laiku (7.35 val. Lietuvos laiku) nacionalinėje Oslo ligoninėje.
Paskutinę parą prieš mirtį karalių lankė karališkosios šeimos nariai, o prie rūmų susirinkę žmonės dėjo gėles.
Haraldas V buvo pirmasis Norvegijoje gimęs šalies karalius nuo XIV amžiaus. Sostą iš jo perims sūnus Haakonas.
Po 35 valdymo metų jis bus prisimenamas kaip populiarus ir reformas vykdęs lyderis, kuris modernizavo monarchiją, sulaužė tradicijas vesdamas nekilmingą moterį ir tapo vienijančia figūra sunkiausiomis Norvegijos akimirkomis, skelbia BBC.
Karališkosios šeimos stebėtojai teigia, kad jis buvo paprastas, gerbiamas bei mylimas, ir vadina jį tautos „seneliu“ bei „liaudies karaliumi“ – šis titulas anksčiau buvo skiriamas ir jo tėvui karaliui Olavui V.
Po 2011 metų sprogdinimų ir šaudynių Osle bei Utiojos saloje Haraldas V ragino norvegus palaikyti vieniems kitus ir neleisti „nugalėti baimei“.
Pastaruoju metu Haraldas ir jo šeima susidūrė su sveikatos iššūkiais bei skandalais, ypač dėl jo marčios Mette-Marit ryšių su velioniu seksualiniu nusikaltėliu Jeffrey Epsteinu ir jos sūnaus Mariaus Borgo Hoiby nuteisimo už išžaginimą.
Nuleistos vėliavos
Karališkuosiuose rūmuose Osle vėliava buvo nuleista iki pusės stiebo, pranešė įvykio vietoje esantis naujienų agentūros AFP reporteris.
Haraldas V nuo rugpjūčio 17 dienos buvo gydomas Oslo ligoninėje, kur buvo paguldytas dėl hemolizinės anemijos – būklės, kurią sukelia neįprastai greitas raudonųjų kraujo kūnelių irimas, dėl kurio jaučiamas nuovargis ir dusulys.
Karališkoji šeima ketvirtadienį skubėjo prie jo lovos, kai rūmai paskelbė, kad Haraldo būklė yra itin sunki.
Jo žmona karalienė Sonja, Haakona ir jo žmona Mette-Marit bei jų suaugę vaikai didžiąją ketvirtadienio dalį praleido prie jo lovos, o žiniasklaida pranešė, kad Haakonas budėjo per naktį.
Penktadienį visuomenė antrą dieną iš eilės plūdo prie rūmų Oslo centre.
Sūnus automatiškai tampa karaliumi Haakonu VIII
Populiarus karalius modernizavo karališkuosius rūmus, tačiau atsisakė sekti kitų pastaruoju metu sosto atsisakiusių senstančių monarchų pavyzdžiu. Jo sūnus dabar automatiškai tampa karaliumi Haakonu VIII.
Kaip ir kituose Europos karališkuosiuose rūmuose, Norvegijos monarchai atlieka daugiausia simbolinį vaidmenį ir naudojasi žvaigždžių statusu, o reali valdžia 5,5 mln. gyventojų turinčioje demokratinėje valstybėje priklauso renkamam parlamentui.
Haraldas V buvo karūnuotas po to, kai 1991 metų sausį mirė jo Jungtinėje Karalystėje (JK) gimęs tėvas karalius Olavas V, ir valdė šalyje vykstant naftos bei dujų skatinamam ekonominiam pakilimui.
Karalius Haraldas V gimė 1937 metais Askeryje, netoli Oslo, ir tapo pirmuoju šalyje gimusiu Norvegijos princu nuo karaliaus Olavo IV laikų 1370 metais. Vėlesniais amžiais Norvegija neturėjo savo karaliaus, kol po 1905 metų Švedijos ir Norvegijos sąjungos nutraukimo karaliumi buvo išrinktas Haraldo V senelis Haakonas VII.
Haraldui V vaikystėje teko bėgti nuo nacių
Karaliui Haraldui V buvo treji metai, kai naciai Antrojo pasaulinio karo pradžioje okupavo Norvegiją. Kad išvengtų nelaisvės, jo motina su Haraldu ir seserimis Ragnhilda bei Astrid iš pradžių pabėgo į Švediją, o vėliau laivu – į JAV, o jo tėvas ir senelis kartu su Norvegijos vyriausybe pasitraukė į tremtį JK.
Haakono VII atsisakymas paklusti Vokietijos reikalavimams pelnė jam žmonių pagarbą.
Savo viešnagės JAV metu Norvegijos karališkosios šeimos nariai dažnai svečiavosi Baltuosiuose rūmuose. Karaliui Haraldui V buvo šešeri, kai jis atliko pirmąją oficialią pareigą – pakrikštijo naujus karo lėktuvus Norvegijos oro pajėgų bazėje Kanadoje.
Šeima Norvegijoje vėl susitiko 1945 metų birželį, netrukus po karo pabaigos. Karalius Haraldas V lankė valstybines mokyklas, Norvegijos karo akademiją ir Oksfordo universitetą.
„Viskas Norvegijai“
Kaip ir jo tėvas – 1928 metų olimpinis buriavimo čempionas – karalius Haraldas V mylėjo jūrą ir burlaivius. Jis atstovavo Norvegijai keleriose olimpinėse žaidynėse, o 1987 metais su savo jachta iškovojo auksą pasaulio čempionate.
Jaunystėje karalius Haraldas V buvo raginamas ieškoti nuotakos tarp Europos princesių. Devynerius metus jis vengė daugybės kilmingų moterų, kol galiausiai gavo tėvo leidimą vesti savo mokyklos laikų meilę Sonją Haraldsen, sėkmingo verslininko dukrą.
Karalius Olavas baiminosi, kad ši santuoka susilpnins vis dar jauną Norvegijos monarchiją. Tačiau norvegai 1968 metų rugpjūčio 29 dienos vestuves pasitiko džiūgaudami, o vėliau priėmė Sonją kaip savo karalienę. Pora susilaukė dviejų vaikų – Marthos Louise ir Haakono.
1990 metais Norvegijos konstitucija buvo pakeista, leidžiant pirmagimiui, nepriklausomai nuo lyties, turėti pirmenybę įpėdinystės eilėje. Tačiau ši taisyklė nebuvo taikoma atgaline data, o tai reiškia, kad Haakonas ir toliau turėjo pirmenybę prieš savo vyresniąją seserį.
Kai 1991 metų sausio 21 dieną karalius Haraldas V užėmė sostą, jis pasirinko tą patį šūkį, kurį naudojo jo tėvas ir senelis: „Viskas Norvegijai“. Kitus metus jis paskyrė monarchijos modernizavimui.
„Mano patirtis rodo, kad monarchija išlieka stipri, – kartą sakė jis. – Taip yra ne mažiau todėl, kad mano tėvas ir senelis daugumą dalykų darė teisingai. Tai kelia man spaudimą, bet aš tai priimu kaip iššūkį.“
Karalius Haraldas V pelnė šalies pagyras jautria kalba per atminimo pamaldas po to, kai dešiniojo sparno ekstremistas Andersas Behringas Breivikas per sprogdinimus ir šaudynes Norvegijoje 2011 metais nužudė 77 žmones.
„Lieku įsitikinęs, kad tikėjimas laisve yra stipresnis už baimę. Lieku įsitikinęs tikėjimu atvira Norvegijos demokratija ir visuomene. Lieku įsitikinęs tikėjimu mūsų gebėjimu laisvai ir saugiai gyventi savo šalyje“, – sakė karalius.
Palaikė LGBT žmones
2016 metais karalius Haraldas V pasakė netikėtą ir aistringą kalbą, palaikančią LGBTIQ žmonių lygybę, pabėgėlius ir religinę toleranciją, sakydamas, kad „norvegai yra mergaitės, kurios myli mergaites, berniukai, kurie myli berniukus, ir mergaitės bei berniukai, kurie myli vieni kitus“.
Jis pridūrė, kad daug norvegų yra imigravę iš Afganistano, Pakistano, Lenkijos ir kitų šalių, ir jie „tiki Dievu, Alahu, visata ir niekuo“.
Ši vieša kalba, kurioje buvo aukštinama Skandinavijos šalies įvairovė, socialiniuose tinkluose buvo peržiūrėta milijonus kartų.
Neišvengė skandalų
Jo valdymo laikotarpiu karališkoji šeima patyrė palyginti nedaug skandalų, kurie vargino jų kolegas Švedijos ir JK karališkosiose šeimose, nors karaliaus Haraldo V dukra Martha Louise atsisakė karališkųjų pareigų, sukėlusi daugeliui nuostabą pareiškusi, kad gali bendrauti su angelais, ir susižadėjusi su amerikiečiu, kuris prisistato esąs šamanas.
Norvegijos karališkoji šeima sulaukė nepalankaus dėmesio šių metų pradžioje, kai karaliaus Haraldo V marčiai, sosto įpėdinei Mette-Marit, vėl teko aiškintis dėl savo ryšių su velioniu seksualiniu nusikaltėliu Jeffrey Epsteinu. Tai sukėlė klausimų dėl jos sprendimų, nors ji nėra kaltinama jokiais nusižengimais.
Mette-Marit atsiprašė už situaciją, į kurią įvėlė karališkąją šeimą, ir tai buvo dalis platesnio atsiprašymo visiems tiems, kuriuos ji nuvylė.
Maždaug tuo pačiu metu jos vyriausias sūnus Marius Borgas Hoiby buvo pripažintas kaltu dėl išžaginimo didelio atgarsio sulaukusiame teismo procese ir nuteistas ketverių metų laisvės atėmimo bausme. M. B. Hoiby, Mette-Marit sūnus iš ankstesnių santykių prieš jai sutinkant Haakoną, neturi karališkųjų titulų ar oficialių pareigų.
2024 metų sausį, po to, kai sosto atsisakė Danijos karalienė Margretė II – jo antrosios eilės pusseserė – karalius Haraldas V pareiškė, kad laikosi priesaikos, kurią davė žengdamas į sostą: „Ji galioja visą gyvenimą“.
Tačiau po to jis buvo du kartus hospitalizuotas per keliones užsienyje, įskaitant 2024 metų atostogas Malaizijoje, kai jam buvo implantuotas širdies stimuliatorius, ir gydantis odos infekciją per šių metų vasario atostogas Ispanijos Tenerifės saloje.
