„RBK Ukrainos“ žurnalisto paprašytas pakomentuoti trijų Baltijos valstybių pareigūnų teiginius, kad jos nemato jokios tiesioginės grėsmės sau „čia ir dabar“, NATO karinio komiteto vadovas buvo atviras:
„Manau, kad būtent jos geriausiai jaučia situaciją. Todėl jomis pasitikiu. Tai žmonės, kurie tiesiogiai stebi situacijos raidą. Jie yra pirmojoje linijoje. Niekas negali mums duoti tikslesnių patarimų ir informacijos nei jie.“
Ar yra grėsmė dabar Europai?
Paklaustas, ar dabar mato kokių nors trumpalaikių ar vidutinės trukmės tiesioginių Rusijos grėsmių Europos šalims, jis labiausiai akcentavo hibridines grėsmes.
„Hibridinės ir nekonvencinės grėsmės jau kilo ir kils toliau. Galima tikėtis, kad Rusija sieks susigrąžinti tai, kas jai anksčiau „priklausė“.
Sulaukęs papildomo klausimo, ar didžiausia grėsmė kyla Baltijos šalims, admirolas G.C.Dragone sakė: „Žinote, tai ne tik jos. Bet mes orientuojamės į savigyną, atgrasymą ir 360 laipsnių gynybą. Esame Arktyje, Rytuose ir atidžiai stebime padėtį Pietuose.“
Kaip NATO paveiktų JAV atsitraukimas
Žurnalistas teiravosi, ar NATO aljansas būtų gyvybingas, jei vadovautų Europa ir įvyktų reikšmingas JAV strateginis posūkis.
„Visų pirma, nemanau, kad JAV iš esmės atsisakys savo įsipareigojimų NATO. Tačiau manau, kad Europa turi prisiimti atsakomybę, ir mes pradedame tai daryti dėl praėjusiais metais Hagoje prisiimtų rimtų investicinių įsipareigojimų. Pirmuosius rezultatus pamatysime kitame aukščiausiojo lygio susitikime Ankaroje.
Ką konkrečiai turi daryti NATO europinė dalis? Be abejo, sutelkti dėmesį į pajėgumų vystymo užduotis – į tai, ką planuojame įsigyti priklausomai nuo finansavimo ir viešųjų pirkimų sistemos: mūsų oro gynybos sistemas, žvalgybą, stebėjimą, elektroninės kovos tobulinimą, tokias naujoves kaip dirbtinio intelekto integracija ir bepiločiai orlaiviai. Taip pat reikės masiškai rengti karius, kuriuos NATO suteiks šalys narės“, – kalbėjo NATO karinio komiteto vadovas.
