„Mano darbui kariniu lygmeniu iki šiol nebuvo jokio poveikio (...) Tiesiog norėčiau pasakyti, kad šiandien mes vis dar esame pasirengę ginti kiekvieną Aljanso teritorijos colį“, – A. Grynkewichas sakė žurnalistams vizito į Suomiją metu.
„Taigi, mano nuomone, šiuo metu mes toli gražu nepatiriame krizės“, – pridūrė jis.
A. Grynkewicho komentarai pasirodė D. Trumpui ne kartą pareiškus, jog nori, kad JAV kontroliuotų naudingųjų iškasenų turtingą autonominę Danijos teritoriją.
D. Trumpas neatmetė karinės jėgos panaudojimo, siekiant įgyti strategiškai svarbią Arkties salą, kurioje gyvena 57 tūkst. žmonių.
Ketvirtadienį paskelbtame interviu „The New York Times“ D. Trumpui buvo užduotas klausimas, ar jo prioritetas yra NATO išsaugojimas, ar Grenlandijos įgijimas, ir jis laikraščiui pasakė: „Tai gali būti pasirinkimas.“
Žurnalisto paklaustas apie D. Trumpo pareiškimą, A. Grynkewichas teigė nenorintis komentuoti, ar NATO išgyventų be JAV.
D. Trumpas ilgai kalbėjo apie norą kontroliuoti Grenlandiją, tačiau dar labiau sustiprino savo grasinimus po praėjusią savaitę vykusios JAV karinės operacijos, kai buvo nuverstas Venesuelos vadovas Nicolas Maduro (Nikolas Maduras).
JAV valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas) kitą savaitę turėtų susitikti su Danijos ir Grenlandijos pareigūnais.
Grenlandijoje jau esama JAV karių: nuo Antrojo pasaulinio karo veikia Pitufiko bazė, kai Jungtinės Valstijos nusiuntė pajėgas ginti Grenlandijos, Danijai atsidūrus nacistinės Vokietijos okupacijoje.
Bazėje nuolat dislokuota apie 150 karių, tačiau Šaltojo karo metais Jungtinės Valstijos Grenlandijoje laikė iki 6 tūkst. karių, daugiausia dėl nuogąstavimų, kad bet kokia sovietų raketa, skrendanti į Šiaurės Ameriką, perskristų per salą.
Pagal 1951 metų sutartį Jungtinės Valstijos galėtų tiesiog pranešti Danijai, kad vėl atsiunčia daugiau karių.
