Šiuo metu NATO pajėgoms visose trijose Baltijos šalyse ir šiaurės Lenkijoje vadovauja vienas tarptautinis štabas Lenkijos Ščecino mieste. Planuojamas pokytis pabrėžia strateginę Baltijos šalių, kurios atsidūrė dėmesio centre po Rusijos invazijos į Ukrainą, svarbą.
Paskyrus regionui antrąjį korpusą, NATO galės sutelkti „greitą masę“, kaip tai apibūdino vienas karinis pareigūnas, ir spręsti regiono riboto strateginio gylio ir pažeidžiamumo problemą, skelbia „Reuters“.
Pilnu pajėgumu veikiantis kariuomenės korpusas paprastai vadovauja trims divizijoms, t. y. 40 000-60 000 karių. Taikos metu jis paprastai būna kaip karkasinė (angl. skeleton) vadovavimo struktūra, turinti specializuotas funkcijas, pavyzdžiui, artilerijos, oro gynybos ir medikų, kad prireikus būtų galima greitai dislokuoti karius.
Darbo imsis Vokietija ir Nyderlandai
Vokietija ir Nyderlandai, derindami veiksmus su NATO, susitarė skirti Vokietijos ir Nyderlandų korpusą, įsikūrusį Vokietijos Miunsterio mieste, Latvijos ir Estijos gynybai, antradienį agentūrai „Reuters“ pranešė kariniai šaltiniai.
Europos sąjungininkės prisiima daugiau atsakomybės už savo saugumą, nes JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris neseniai apkaltino Europos NATO nares nepakankama parama Irano kare ir paskelbė, kad Vašingtonas išves 5 000 JAV karių iš Vokietijos, griežtai kritikuoja jas.
Susitarimas pašalino paskutinę kliūtį, kurią sudarė korpuso karių trūkumas, teigė šaltiniai, užsimindami apie itin svarbius pajėgumus, reikalingus bet kuriam korpusui tokiose srityse kaip tolimojo nuotolio artilerija, oro gynyba, taip pat inžinieriai ir medikai.
Kartu su kitais partneriais Vokietija ir Nyderlandai dabar kurs šias pajėgas, sakė šaltiniai.
Kada įsigalios?
Iš karto nebuvo aišku, kada sprendimas įsigalios ir kiek karių bet kokio konflikto metu bus pavaldūs naujajam štabo padaliniui.
Nyderlandų gynybos ministerija teigė, kad korpuso paskyrimas „šiuo metu yra „toliau detalizuojamas“, ir atsisakė pateikti detalių. Vokietijos gynybos ministerija atsisakė komentuoti, remdamasi tebevykstančiomis koordinavimo su NATO pastangomis. NATO teigė, kad atsakymą pateiks vėliau, skelbia „Reuters“.
NATO pareigūnai jau daugelį metų įspėja apie didėjančią grėsmę iš Rusijos, kuri, anot jų, potencialiai gali surengti plataus masto puolimą sąjungininkų teritorijoje jau 2029 m. Maskva neigia agresyvius ketinimus ir kaltina Aljansą įtampos kurstymu plečiantis į kaimyninę teritoriją.
