Jų teigimu, svarstoma galimybė, kad Norvegija įsigytų tokią ginkluotę iš Barselonos ir Atėnų, o vėliau perduotų ją Kyjivui. Šis sandoris bus aptartas rugsėjo 1–2 d. Airijoje vykstančio Europos Sąjungos gynybos ir užsienio reikalų ministrų susitikime.
Juose taip pat dalyvaus Ukrainos, Jungtinės Karalystės, Norvegijos, Islandijos ir Šveicarijos atstovai.
„Pagrindinis klausimas – oro gynyba“, – prieš susitikimą pabrėžė Europs Sąjungos diplomatijos vadovė Kaja Kallas, pridurdama, kad Ukrainai „trūksta raketų-perėmėjų“.
Pažymima, kad Ispanija ir Graikija turi vienas didžiausių „PAC-2 Patriot“ raketų-perėmėjų atsargų. Tačiau, kaip rašo „Bloomberg“, kai kurioms iš jų jau baigiasi eksploatacijos laikas.
„Žinome, kad kai kurios šalys turi raketų-perėmėjų, kurių galiojimo laikas netrukus baigsis, – pažymėjo K.Kallas. – Taigi būtų labai gerai, jei jos būtų perduotos Ukrainai.“
Ispanijos laikraštis „Moncloa“ pranešė, kad Madridas patiria didelį spaudimą perduoti „Patriot“ raketas Ukrainai. Ispanija anksčiau pažadėjo iki 2026 m. suteikti Ukrainai karinės pagalbos už 1 mlrd. eurų.
Tuo tarpu Graikija buvo viena iš pirmųjų, nusiuntusių šaudmenų Kyjivui, kai prasidėjo plataus masto Rusijos invazija, bet visai neseniai atsisakė pasidalinti savo oro gynybos sistemų raketomis.
Tokį sprendimą Atėnai aiškina būtinybe išlaikyti kuo didesnį ginklų arsenalą dėl sudėtingų santykių su Turkija. Anksčiau graikų laikraštis „Kathimerini“ pranešė, kad Kyjivas paprašė Atėnų suteikti 200 raketų-perėmėjų „Patriot“ sistemoms.
K.Kallas taip pat pripažino, kad šiuo metu raketų Ukrainai ieškoma ir už Europos Sąjungos ribų, rašo Laisvės radijas.
Šaltiniai bloko diplomatiniuose sluoksniuose nurodė, kad pirmiausia tikimasi pagalbos iš Pietų Korėjos ir Japonijos.
„Taip pat kreipiamės į šalis už Europos Sąjungos ribų, siekdami gauti priešraketinių ginklų civilių gyventojų apsaugai, tačiau tai, žinoma, labai sudėtinga. Tuo pačiu metu tęsiami darbai, siekiant sujungti Europos pajėgumus priešraketinių sistemų srityje, ypač bendradarbiaujant su Ukraina“, – kalbėjo aukšto rango pareigūnė.
Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Kyjivui reikia bent 5 proc. JAV turimų „Patriot“ raketų atsargų, jog galėtų išgyventi žiemą ir atremti Rusijos atakas.
Kaip sakė Ukrainos lyderis, rugpjūčio viduryje Kyjivas turėjo vos 1 proc. tokios ginkluotės. Jis taip pat pabrėžė, kad Rusija kas mėnesį paleidžia dvigubai daugiau balistinių raketų nei tokiu pat metu pernai, o Ukraina tuo tarpu turi 2,5 karto mažiau balistinėms raketoms numušti tinkamų ginklų.
Kiek anksčiau V.Zelenskis prakalbo apie kasdienius bandymus derėtis su sąjungininkais dėl raketų-perėmėjų tiekimo ir pavadino dabartinę situaciją „vienu didžiausių iššūkių“, su kuriais jam tenka susidurti nuo karo pradžios.
Liepą, susitikimo su JAV prezidentu Donaldu Trumpu Baltuosiuose rūmuose metu, Ukrainos lyderis paprašė 100 „Patriot“ raketų. Remiantis laikraščio „Financial Times“ šaltiniais, Amerikos vadovas atmetė prašymą, motyvuodamas tuo, kad ši ginkluotė reikalinga JAV karinėms bazėms Artimuosiuose Rytuose apsaugoti.
Negana to, V.Zelenskis taip pat prašė D.Trumpo išduoti licencijas „Patriot“ raketų-perėmėjų gamybai Ukrainoje. JAV prezidentas pažadėjo patenkinti Ukrainos vadovo prašymą, tačiau vėliau persigalvojo. Jis teigė, kad „sunku atiduoti tokią technologiją“, nes „tie, kam ją atiduodi, vieną dieną gali atsigręžti prieš tave“.


