Gynybos konsultantas žinojo, kokį poveikį Rusijos karinei technikai turės užtvindymas: „Tai virsta nepraeinama purvo bala, kaip sako džipų vairuotojai“.
Jam buvo duotas leidimas susprogdinti užtvanką ir idėja pasiteisino. Vaizdai, kuriuose matyti purve įklimpę Maskvos tankai, apskriejo visą pasaulį.
Akivaizdus sprendimas?
„Politico“ atkreipė dėmesį, kad, praėjus trejiems metams, šis iš pažiūros desperatiškas veiksmas įkvepia NATO rytinio bloko šalis ieškoti būdų atkurti savo pelkes – taip sujungiant dvi Europos prioritetines sritis, kurios vis labiau konkuruoja dėl dėmesio ir finansavimo: gynybą ir klimatą. Durpių gausūs pelkynai ne tik sulaiko planetą šildantį anglies dioksidą, bet ir gerai skandina priešo tankus.
Suomijos ir Lenkijos atstovai „Politico" teigė, kad jos aktyviai tiria pelkių atkūrimo galimybes kaip daugiafunkcinę priemonę savo sienoms ginti ir kovai su klimato kaita.
Praėjusiais metais pradėtas milžiniškas 10 mlrd. zlotų (2,3 mlrd. eurų) vertės Lenkijos „Rytų skydo“ sienos įtvirtinimo projektas „užtikrina aplinkos apsaugą, įskaitant durpynų formavimą ir miškų sodinimą pasienio teritorijose“, teigiama šalies gynybos ministerijos pareiškime.
„Tai abipusiai naudinga situacija, leidžianti pasiekti daug tikslų vienu metu“, – pažymėjo Tarja Haaranen, Suomijos aplinkos ministerijos generalinė direktorė gamtos klausimais.
NATO pelkių juosta
Didžioji dalis Europos Sąjungos durpynų nutįsę palei NATO sieną su Rusija ir Kremliui lojalia Baltarusija – nuo Suomijos Arkties iki Baltijos valstybių, pro sunkiai ginamą Suvalkų koridorių iki rytinės Lenkijos.
Drėgnuoju metų laikotarpiu ši juosta gali tapti pavojingais spąstais karinei technikai ir net sunkiasvoriams tankams. „Politico“ priminė šiemet Lietuvoje įvykusią tragediją, kuomet keturi šalyje dislokuoti JAV kariai žuvo po to, kai 63 tonų svorio šarvuočiu „M88 Hercules“ įvažiavo į pelkę.
Kai armijos negali kirsti pelkingos vietovės, jos yra priverstos trauktis į lengviau ginamas vietas, kaip tai padarė Rusija sužinojusi apie į šiaurę nuo Kyjivo susprogdintą užtvanką.
„Ten buvę rusai su šarvuočiais įstrigo, tada buvo nužudyti „Javelin“ [prieštankinėmis raketomis – red.past.], o kai bandė pastatyti pontonus... mūsų kariai juos apšaudė artilerija“, – pasakojo O.Dmitrijevas.
Gynyba pelkėse nėra nauja idėja. Vandeningos vietovės stabdė karius per visą Europos istoriją – nuo germanų genčių, kurios nugalėjo romėnų legionus, įviliodamos juos į pelkę, iki Suomijos pasienio teritorijų, kur pelkės pasiglemžė sovietus. O pavojingos pelkės į šiaurę nuo Kyjivo abiejų pasaulinių karų metu kėlė didžiulį iššūkį kariuomenėms.
„Suomijos istorijoje gamtą naudojome gynybos tikslais, – teigė majoras Aalto-Setala. – Supratau, kad ypač rytinėje sienoje yra daug puikių vietų, kurias galima atkurti – ne tik dėl klimato, bet ir tam, kad jas būtų kuo sunkiau pereiti.“
Lenkijos durpynų politika
„Kai kalbama apie saugumą, Lenkijoje visi iš karto suklūsta, – sakė Wiktoria Jedroszkowiak, Lenkijos aktyvistė, padėjusi inicijuoti klimato protestus „Fridays for Future“ (liet. Penktadieniai už ateitį). – O mūsų durpynai ir sengirės yra tos vietos, kurios bus labai svarbios mūsų gynybai, kai karas pasieks ir Lenkiją.“
Po kelerių metų kampanijos šis klausimas pasiekė Varšuvos vyriausybės lygmenį, o mokslininkai ir Lenkijos gynybos bei aplinkos ministerijos pradėjo diskusijas.
Ekologas ir Lenkijos vyriausybės gamtos apsaugos patarėjų tarybos narys Wiktoras Kotowskis teigė, kad pirminės derybos su gynybos ministerija buvo daug žadančios.
„Gynybos ministerija nori atkurti kuo daugiau pelkių palei rytinę sieną, – kalbėjo jis. – Tai būtina ir gamtos atkūrimo, ir klimato požiūriu.“
„Politico“ pažymėjo, kad Baltijos šalių vyriausybės iki šiol parodė mažai susidomėjimo tokia galimybe.
Estijos gynybos ministerija ir Latvijos ginkluotosios pajėgos teigė, kad nauji Baltijos gynybos linijos planai, kuriais siekiama sustiprinti trijų šalių sienas, numato pasinaudoti gamtinėmis kliūtimis, įskaitant pelkes, bet neapima durpynų atkūrimo.
Tačiau mokslininkai mato didelį potencialą, atsižvelgiant į tai, kad durpynai užima 10 proc. Baltijos šalių teritorijos.
„Pelkių drėkinimas gali būti tiek naudingas, tiek žalingas [NATO] operacijoms“, priklausomai nuo konkrečios šalies, leidiniui teigė Bundesvero infrastruktūros ir aplinkos biuro atstovas.
NATO pajėgos turėtų judėti per Vokietiją, jei Rusija užpultų rytus, o pelkės riboja karinių pajėgų judėjimą. Vis dėlto „idėja padidinti reljefo kliūčių vertę sukeliant potvynius ir užtvindant teritoriją... karo veiksmuose naudojama jau labai seniai ir šiandien tebėra perspektyvi“, pabrėžė jis.




