Tačiau šį savaitgalį Varšuvoje vyksta dvi dienas truksiantis NATO viršūnių susitikimas, dramatiškai rodantis, kaip pasikeitė strateginiai gynybos ryšiai Rytų Europoje per pastaruosius porą dešimtmečių. Lenkija pirmąkart organizuoja tokio aukšto lygio Vakarų šalių karinio aljanso renginį nuo savo įstojimo į bloką 1999 metais.
Per 17 NATO narystės metų Lenkijos lyderiai kai kada skųsdavosi, kad jų šalis laikoma antraplane Aljanso nare, nes jos teritorijoje nebuvo įkurta jokių sąjungininkų karinių bazių arba dislokuota reikšmingų pajėgų.
Nerimas dėl tokios padėties dar labiau padidėjo, kai Rusija 2014-ųjų kovą aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį ir pradėjo teikti pagalbą Ukrainos rytus apėmusiam separatistų sukilimui.
Tad šis viršūnių susitikimas žymi posūkio tašką Lenkijai – ir ne vien dėl prestižo, kurį šaliai suteikia tokio renginio organizavimas.
28 šalių Aljansas Varšuvoje turėtų galutinai patvirtinti planus dislokuoti keturis sustiprintus daugianacionalinius batalionus Lenkijoje ir Baltijos šalyse.
Dar svarbiau, kad 28 šalių Aljansas Varšuvoje turėtų galutinai patvirtinti planus dislokuoti keturis sustiprintus daugianacionalinius batalionus Lenkijoje ir Baltijos šalyse.
Šie planai pratęsia nutarimus, priimtus per ankstesnį NATO viršūnių susitikimą, vykusį 2014-aisiais Velse, kur buvo nutarta ypač greito reagavimo pajėgas, kurias būtų galima skubiai permesti į šį regioną agresijos atveju.
„Tampame visaverte NATO nare“, – Lenkijos gynybos ministras Antonis Macierewiczius sakė naujienų agentūrai „The Associated Press“, komentuodamas planuojamą pajėgų dislokavimą.
„Ne vien politine, o tokia, kuria visada labai norėjome būti – tokia nare, kokia lenkai norėjo tapti 70 metų. Dabar būsime visokeriopai ginami jungtinių pajėgų“, – aiškino jis.
A.Macierewiczius, kurio ministerija atliko vadovaujamą vaidmenį organizuojant šį viršūnių susitikimą, pats yra tiesiogiai susijęs su skausminga Lenkijos ir Rusijos santykių istorija.
Jo proprosenelis buvo karininkas, kovojęs sukilime prieš Rusiją 1792-aisiais. Trimis metais vėliau Abiejų Tautų Respublika buvo padalyta Rusijos, Austrijos ir Prūsijos bei ištrinta iš pasaulio žemėlapio 123 metams.
Lenkija atkūrė nepriklausomybę po Pirmojo pasaulinio karo, bet ji truko neilgai, nes 1939-aisiais šalį užėmė ir vėl pasidalijo nacistinė Vokietija bei Sovietų Sąjunga. Po karo Lenkija tapo Sovietų Sąjungos įtakos zonos šalimi.
1949-asiais, kai A.Macierewicziui tebuvo vieneri metai, jo tėvas mirė mįslingomis aplinkybėmis, veikiausiai nužudytas slaptųjų tarnybų Maskvos nurodymu.
Maskva skundžiasi, kad yra provokuojama intensyvinamų NATO veiksmų ir dislokuojamų pajėgų arti Rusijos sienų.
Per komunistų valdymą A.Macierewiczius buvo aktyvus disidentas, tapęs politiniu kaliniu.
Mūsų dienomis jie laikomas vienu balsingiausių Maskvos kritikų Lenkijoje. Be kita ko, A.Macierewiczius kaltino Rusiją dėl 2010 metų balandį įvykusios lėktuvo katastrofos, per kurią žuvo tuometis Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis ir 95 kiti žmonės, tarp jų daug aukšto rango lenkų pareigūnų ir įtakingų visuomenės veikėjų.
Tuo tarpu Maskva skundžiasi, kad yra provokuojama intensyvinamų NATO veiksmų ir dislokuojamų pajėgų arti Rusijos sienų.
Vis dėlto lenkai ir kitos Vakarų šalys teigia, kad keturi batalionai nekelia Rusijai jokios grėsmės.
Buvęs Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis sakė, kad naujosios pajėgos yra vėluojantis, bet sveikintinas žingsnis, iš dalies ištaisantis bloko didelį karinį disbalansą.
„Tai vėluoja 15 metų, bet pagaliau tai vyksta“, – jis sakė per praeitą savaitę Varšuvoje surengtus debatus.
