Aštuonių karinių ekspertų grupė parašė ir redagavo Karališkosios karinių mokslų akademijos išleistą ataskaitą, kuri nagrinėjo Rusijos invazijos galimybes į Gotlando salą – strateginį karinį Švedijos regioną ir turistų objektą, žinomą dėl vaizdingų paplūdimių. Siekiant sustiprinti gynybą, į salą neseniai pasiųsta 150 karių. Tačiau tokio dydžio pajėgų neužtektų atremti Rusijos ataką.
Karlis Neretnieksas, kuris vadovavo Švedijos karinėms pajėgoms XX-ojo amžiaus 10-ajame dešimtmetyje, ataskaitoje teigia: „Be artilerijos ir oro gynybos sistemų neįmanoma būtų apsiginti. Būtų galima atsilaikyti tik tam tikrą laiko tarpą, išlaikyti tam tikrus objektus, kol atvyks pastiprinimas“.
Rusiją Gotlando sala galėtų vilioti dėl savo geografinės vietos Baltijos jūros regione, iš kurios NATO saugo aplinkines šalis.
Rusija galėtų greitai išsiųsti į Gotlandą mažiausiai 2500 karių, teigiama ataskaitoje. Anot karo eksperto, jei taip nutiktų, Gotlando sala galimai atsidurtų Rusijos rankose per mažiau negu parą.
Rusiją Gotlando sala galėtų vilioti dėl savo geografinės vietos Baltijos jūros regione, iš kurios NATO saugo aplinkines šalis. Kalbama, kad Rusija yra susidomėjusi Gotlandu jau daugiau negu metus – praėjusių metų vasarą netoli salos buvo pastebėti du rusų bombonešiai, o šalies karinės pajėgos rengė salos Baltijos jūroje užgrobimo pratybas.
Anot gynybos eksperto, dėl tokios agresyvios Rusijos politikos Gotlando ir kitų salų atžvilgiu „NATO sąjungininkams būtų sunkiau suteikti karinę paramą Baltijos šalims“.
NATO susirūpinimas Baltijos jūros regionu kyla iš Rusijos surengtos žaibiškos Krymo aneksijos 2014 m. kovą bei karinių veiksmų Ukrainoje, teigiama NATO tinklapyje. Rusijos kontroliuojamas Gotlandas taip pat galėtų reikšti tai, kad Rusija turėtų sąlygas perkelti karines raketas į salą. Tai būtų itin pavojinga, todėl NATO stengiasi užtikrinti Skandinavijos ir Baltijos šalių saugumą, nepaisant to, kad kai kurios valstybės, pavyzdžiui, Švedija, nėra tarptautinio karinio bloko narės.
Ketvirtadienį Niujorke susitiko aukščiausio rango diplomatai iš Švedijos ir Ukrainos ir aptarė esamus suvaržymus prieš Rusiją ir kaip juos išlaikyti stiprėjančios Rusijos agresijos fone. Pavlo Klimkinas, Ukrainos užsienio reikalų ministras, ir Margot Wallstrom, Švedijos užsienio reikalų ministrė, kartu siekia neutralizuoti Rusijos įtaką Ukrainoje, o tai, anot žinių portalo „Interfax“, Rusija gali vertinti kaip provokaciją.
Penktadienį Ukrainos užsienio reikalų ministerija išleido pareiškimą, kuriame teigiama, kad „M.Wallstrom įžvelgė suvaržymų prieš Rusijos Federaciją svarbą, taip pat ragina ieškoti sprendimų, kaip palengvinti ir tobulinti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos misiją Ukrainoje“.
Kita vertus, Europos gynybos eksperto Stefano Ringo manymu, Švedijos susirūpinimas dėl Rusijos invazijos gali būti nepagrįstas: „Aš nematau reikalo bijoti ginkluotos Rusijos invazijos, tiesiogiai nukreiptos į Švediją, tačiau yra rizika, kad konflikto, susijusio su Baltijos šalimis, atveju, Rusijai galėtų kilti būtinybė užgrobti Gotlandą ir naudoti salą kaip NATO paramos sustabdymo priemonę“.
