Jis pripažįsta, kad pastaruoju metu tai daryti nebuvo lengva. „Per paskutinius penkis metus buvau keturis kartus operuotas. Pastaruosius pusantrų metų stipriai sirgau ir daug laiko praleidau ligoninėje. Turėjau kone naujai išmokti vaikščioti“, – neslėpė jis.
Naują savo knygą „Vienas su savimi“ M.Gorbačiovas teigia perrašęs kelis kartus. Jis pasakoja norą rašyti pajutęs po žmonos Raisos mirties 1999-iais metais. 90-iais metais moteris dėl savo vyro ir jo įgyvendinto „Perversmo“ („Perestroikos“) sulaukė daug kritikos. Ji pati ketino parašyti knygą. Po žmonos mirties M.Gorbačiovas rado lapus, kuriuose buvo išdėstytas knygos planas. Pirmasis puslapis buvo pavadintas „Dėl ko man skauda širdį“.
„Tuomet nusprendžiau parašyti knygą ir joje parašyti daugiau asmeninių dalykų“, – pasakojo M.Gorbačiovas.
Aš vis dar apgailestauju, kad man nepavyko to laivo, kurį kontroliavau, nuplukdyti į tinkamą uostą, - knygoje rašo M.Gorbačiovas.
Įvade jis rašo apie savo vienatvę ir kaltę, kurią patiria po žmonos mirties. 90-ųjų metų politiniai įvykiai neigiamai paveikė Raisos Gorbačiovos sveikatą. 1991-iais, perversmo metu, savo vasarnamyje apsistoję sutuoktiniai buvo sulaikyti, moteris tąkart patyrė mikroinsultą. Nuo to laiko jos būklė vis blogėjo.
Daug gyvenimo detalių
Laikraščio „Novaja gazeta“ redaktorius Dmitrijus Muratovas teigia, kad knyga yra labai asmeniška. Politikas, kuris sulaukia pagarbos Vakaruose ir daugelio rusų yra nekenčiamas, parodo savo žmogiškąją pusę. Ypač daug vietos knygoje skiriama mylimai žmonai Raisai. Knygoje buvęs šalies lyderis pasakoja apie savo šeimą, senelius, kurie tapo Stalino vykdyto teroro aukomis, atskleidžia savo vaikystę karo apsuptyje. Knygoje atsiskleidžia ir M.Gorbačiovo karjeros kelias komunistų partijoje.
„Esu įsitikinęs, kad demokratinės reformos, prasidėjusios 1985 metų vasarą, buvo istoriškai teisingos“, – knygoje rašo M.Gorbačiovas. Tokius žodžius savo sveikinimo kalboje 1991-iais jis ištarė Sovietų Sąjungos piliečiams. Dabar jis apgailestauja, kad teisingos idėjos nebuvo įgyvendintos iki galo.
„Aš vis dar apgailestauju, kad man nepavyko to laivo, kurį kontroliavau, nuplukdyti į tinkamą uostą“, – 81-erių metų vyras rašo savo naujoje knygoje. „Sovietų Sąjungą reformavome netinkamu metu. Komunistų partijos nepavertėme modernia, demokratiška partija. Tai buvo didžiausios klaidos“, – rašo jis.
Kritikuoja Borisą Jelciną
M.Gorbačiovas kritikuoja Rusijos prezidentą Borisą Jelciną, kad šis po „Perestroikos“ įtvirtino savo šeimos asmeninę galią ir valdžią. Kritika skleidžiasi ir dėl beatodairiško privatizavimo, kuris paskatino socialinę nelygybę, karą Čečėnijoje ir veiksmus prieš parlamentą 1993-iais. Esą būtent 90-ųjų elitas yra atsakingas už tai, kad prieš tautą buvo diskredituoti žodžiai „demokratija“ ir „reformos“. M.Gorbačiovas neslepia nusivylimo ir Vakarų politikais, kurie nepaisant didelių B.Jelcino politikos trūkumų, jį palaikė.
Didžiausiu „Perestroikos“ pasiekimu M.Gorbačiovas laiko tautos nubudimą. „Kelio atgal nėra. Jauni žmonės senojo gyvenimo tikrai netoleruos“, – sakė jis antradienį knygos pristatymo metu. Pilietinių protestų Rusijoje metu M.Gorbačiovas ragino Vladimirą Putiną nebedalyvauti politikoje ir nekandidatuoti į prezidento postą.
Antradienį vykusio knygos pristatymo metu buvęs šalies lyderis rėmėsi tik savo ankstesniais pareiškimais ir nepanoro pareikšti kritikos šiandieninei Rusijos politikai. V.Putinas jam kažkada yra pataręs laikyti liežuvį už dantų.
Pasitiko demonstrantas
Rusijoje M.Gorbačiovas vis dar kritikuojamas dėl Sovietų Sąjungos žlugimo. Provyriausybinė organizacija „Rusijos piliečiai“ nori buvusiam šalies vadovui iškelti bylą ir kaltina jį valstybės išdavyste.
Prie knygyno įėjimo pasimatyti su M.Gorbačiovu atėjusius lankytojus pasitiko protestuotojas, jis rankose laikė plakatą su užrašu „Žmonės viską prisimena“.
Naujoje knygoje M.Gorbačiovas „už Sovietų Sąjugos sunaikinimą“ atsakingu laiko B.Jelciną.
Pats knygos autorius kritikuojamas dėl 1991-iais vykusių masinių smurto demonstracijų Tbilisyje, Baku ir Vilniuje. Disidentas Vladimiras Bukovskis M.Gorbačiovui dėl šių veiksmų Londone norėjo iškelti bylą. Savo atsiminimuose M.Gorbačiovas teigia, kad tragiški įvykiai „buvo naudojami politiniais tikslais“.
