„Esame pasirengę energetinėms paliauboms, bet turime suprasti, ką tai reiškia Ukrainai. Putinui energetika – tai naftos ir dujų pardavimas. Mums energetika – tai elektra ir dujos mūsų žmonėms“, – kalbėjo šalies vadovas.
Pasak jo, klausimą dėl smūgių energetikos objektams nutraukimo derybose Kyjive iškėlė JAV prezidento specialieji pasiuntiniai Steve'as Witkoffas ir Jaredas Kushneris. Jie pasiūlė V.Zelenskiui nebesitaikyti į naftos perdirbimo gamyklas Rusijoje.
Ukrainos prezidentas taip pat atkreipė dėmesį, kad energetikos sektorius nėra vienintelis klausimas, kurį reikia išspręsti. Nerimą kelią ir grūdų eksporto blokada, nes Ukrainai reikia parduoti apie 30 mln. tonų žemės ūkio produkcijos, o Rusijai – 70 mln. tonų.
„Net karo metu galima rasti tam tikrų galimybių įtampai sumažinti. Jei vedate derybas, tai reiškia, kad parodote gerą valią arba politinę valią užbaigti karą“, – atkreipė dėmesį jis.
Sekmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Ukraina ir Rusija susitarė nutraukti atakas prieš viena kitos energetikos sektoriaus objektus.
Jo teigimu, Ukrainos smūgiai Rusijos naftos perdirbimo gamykloms sukėlė dyzelinio kuro ir kitų naftos produktų trūkumą pasaulinėje rinkoje.
Nuo 2026 m. pradžios Ukrainos ginkluotosios pajėgos daugiau nei 70 kartų smogė Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir išvedė iš rikiuotės keliasdešimt iš jų.
Vien rugpjūtį dėl remonto buvo sustabdyta šešių didelių gamyklų veikla. Remiantis „EA Analytics“ duomenimis, dėl naftos perdirbimo gamyklų veiklos sustabdymo naftos perdirbimas Rusijoje sumažėjo iki žemiausio lygio nuo 2002 m. Tai, savo ruožtu, lėmė degalų trūkumą šalyje ir draudimą juos eksportuoti.
Negalėjimas transportuoti naftos ir jos parduoti – tai didelis nuostolis Rusijos biudžetui, viršijantis 100 milijardų per metus. Šiais metais nuostolis bus dar didesnis – 150 milijardų.
„Mes niekada nepuolame pirmieji. Mūsų taktika – atsakyti ten, kur galime, nes Putinas negerbia silpnųjų ir net nesvarstytų derybų su tokiais“, – pabrėžė V.Zelenskis.


