Prieš N.Berri paskyrimą šalyje gegužės 6-ąją įvyko pirmieji per pastaruosius devynerius metus rinkimai – labai suskaldžiusi asamblėja, išrinkta 2009-aisiais, du kartus pratęsė savo kadenciją.
Trečiadienį institucija susirinko į pirmąjį nuo balsavimo posėdį, per kurį pirmininkas užsitikrino sau dar vieną ketverių metų kadenciją.
Tokiu scenarijumi mažai kas abejojo: vienintelis kandidatas buvo kadenciją baigiantis N.Berri – patyręs politikas iš pietų Libano, einantis parlamento pirmininko pareigas nuo 1992-ųjų.
Per balsavimą jo kandidatūrai pritarė 98 iš 128 įstatymų leidėjų. Vienas biuletenis buvo sugadintas, o visi kiti buvo tušti.
80-metis N.Berri taip pat yra partijos „Amal“ lyderis ir įtakingo šiitų judėjimo „Hizbollah“ artimas sąjungininkas.
Kartu abi politinės jėgos užsitikrino 25 mandatus iš 26-ų, šalies parlamente skirtų šiitams.
Pagal Libano teokratinę politinę sistemą, vietos parlamente padalytos lygiai tarp musulmonų ir krikščionių ir paskirstytos dar smulkiau tarp įvairių tikėjimų krypčių.
Pirmininko postas suteikiamas musulmonui šiitui, premjero pareigos atitenka musulmonui sunitui, o prezidento – krikščioniui maronitui.
1938-aisiais gimęs N.Berri yra painios Libano politinės santvarkos veteranas.
Jis atėjo į valdžią per 1957–1990 metais vykusį pilietinį karą kaip karo vadas, o konfliktui pasibaigus tapo politiku.
1992-aisiais jis buvo išrinktas parlamento nariu ir pirmininku. Jo pagrindinės pareigos yra šaukti parlamento sesijas ir joms vadovauti.
Teigiama, kad ilga pauzė tarp paskutinių dvejų rinkimų įvyko dėl politinių nesusitarimų, karo kaimyninėje Sirijoje ir prasto rinkimų įstatymo.
Libano prezidentas Michelis Aounas dabar turi pasitarti su neseniai išrinktu parlamentu ir paskirti naująjį šalies premjerą.
Prognozuojama, kad į šias pareigas trečią kartą bus paskirtas Ateities judėjimo lyderis Saadas Hariri.
