Šie veiksmai kelia grėsmę trapioms paliauboms, diplomatams stengiantis suvaldyti karą Artimuosiuose Rytuose.
JAV Centrinė vadovybė pareiškė, kad amerikiečių smūgiai Irano raketų bei dronų saugykloms ir pakrantės radarų pozicijoms buvo atsakas į „nepagrįstą Irano pajėgų agresiją prieš komercinę laivybą“, kuri „aiškiai pažeidė paliaubas“.
Ji apibūdino šią operaciją kaip „galingą atsaką į vakar įvykdytą išpuolį prieš komercinį laivą, plaukusį per Hormuzo sąsiaurį“.
Irano valstybinė televizija, remdamasi korespondentu Sirike, pranešė, kad vėlų penktadienio vakarą pietiniame uostamiestyje esančioje Taherujės prieplaukoje pasigirdo sprogimas. Ji citavo informuotą karinį šaltinį, kuris teigė, kad sprogimą sukėlė į šią teritoriją pataikęs sviedinys.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) anksčiau pasmerkė, jo teigimu, Irano drono smūgį laivui, pareikšdamas: „Akivaizdu, kad tai kvailas mūsų paliaubų susitarimo pažeidimas.“
Viceprezidentas J. D. Vance'as (Dž. D. Vansas) paskelbė tiesioginį įspėjimą socialiniame tinkle „X“, kad jei Iranas vykdys tolesnius išpuolius, „į smurtą bus atsakyta smurtu“.
Po kelių minučių, šeštadienio rytą vietos laiku, valstybinė televizija pranešė, kad Revoliucinė gvardija, keršydama už amerikiečių smūgius, nusitaikė į JAV objektus Persijos įlankos regione.
„Jei agresija pasikartos, mūsų atsakas bus platesnis nei šis“, – teigiama gvardijos pranešime, kurį valstybinė televizija paskelbė platformoje „Telegram“.
Šie susirėmimai sukėlė naujų klausimų dėl pastangų išlaikyti Hormuzo sąsiaurį atvirą, kol Vašingtonas ir Teheranas derasi dėl galutinio karo, prasidėjusio vasario 28 dieną JAV ir Izraelio smūgiais Iranui, sureguliavimo.
Iranas įspėjo laivus be leidimo neįplaukti į Persijos įlanką ir neišplaukti iš jos per sąsiaurį, tačiau laivų judėjimas tęsėsi, o kai kurie iš jų naudojosi Teherano nepatvirtintu maršrutu.
Remiantis sekimo platformos „Kpler“ duomenimis, maždaug pusė iš 42 laivų, ketvirtadienį praplaukusių šiuo keliu, naudojosi nepatvirtintu pietiniu maršrutu palei Omano pakrantę.
Jungtinių Tautų (JT) jūrų agentūra pranešė, kad per evakuacijos operaciją buvo išlaisvinta 115 laivų ir 2 500 jūreivių, įstrigusių dėl šio ginčo, kol dėl išpuolio operaciją teko sustabdyti.
Nepaisant to, naftos kainos smarkiai nukrito, o tai rodo viltis, kad laivyba per Hormuzą – strateginį vandens kelią, kuriuo paprastai gabenama apie penktadalis pasaulio naftos ir dujų eksporto – toliau atsigaus, nepaisant pastarojo įtampos paaštrėjimo.
Libano susitarimas
Izraelis ir Libanas palankiai įvertino su JAV pasirašytą susitarimą, atveriantį kelią taikai jų karo fronte, nors Irano remiama „Hezbollah“ įspėjo, kad šis susitarimas sužlugdys planus išspręsti platesnį konfliktą.
Vašingtone vykusioje pasirašymo ceremonijoje valstybės sekretorius Marco Rubio (Markas Rubijas), apsuptas Izraelio ir Libano pasiuntinių, pareiškė, kad trišalis susitarimas „pradeda kurti ilgalaikės taikos ir saugumo pagrindus“.
„Tai pradžios pradžia. Laukia dar daug darbo“, – sakė M. Rubio.
Izraelio ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahu) palankiai įvertino šį susitarimą kaip pergalę prieš Iraną, kuris teigia, kad Libano frontas yra neatsiejamas nuo platesnio karo ir turėtų būti sprendžiamas JAV ir Irano derybose.
„Iranas spaudimu bandė priversti mus pasitraukti iš pietų Libano, tačiau iš tikrųjų Izraelis, Libanas ir Jungtinės Valstijos jiems sako: tai ne jūsų reikalas“, – teigė B. Netanyahu.
Premjeras nurodė, kad susitarimas leis Libano kariuomenei grįžti į dvi „bandomąsias teritorijas“ pietų Libane, tačiau Izraelio pajėgos liks savo saugumo zonoje, kol „Hezbollah“ bus nuginkluota. Perkeltiems civiliams gyventojams bus neleidžiama grįžti.
Libano prezidentas Josephas Aounas (Džozefas Aunas) palankiai įvertino neviešinamą susitarimą kaip „pirmąjį žingsnį“ siekiant, kad civiliai grįžtų namo „pagal Libano valstybės suverenitetą“.
Tačiau vėlų penktadienio vakarą „Hezbollah“ rėmėjai išėjo į Beiruto gatves protestuoti prieš šį susitarimą.
„Hezbollah“ parlamento narys Hassanas Fadlallah (Hasanas Fadlala) pareiškė, kad pasirašymu Vašingtone buvo siekiama susilpninti JAV ir Irano paliaubas, kurios, jo teigimu, numatė, kad Libano klausimas bus sprendžiamas per platesnį taikos procesą.
Jis įspėjo, kad Libano vyriausybė negalės įgyvendinti šio susitarimo, „nebent jie, padedami amerikiečių, pradės pilietinį karą“.
Branduolinės garantijos
Tuo tarpu JT branduolinės priežiūros institucijos vadovas įspėjo, kad bet kokiam galutiniam JAV ir Irano susitarimui reikės griežtų garantijų, užtikrinančių, kad Teheranas nepasigamins branduolinio ginklo.
Irano branduolinė programa išlieka pagrindiniu nesutarimų objektu, o Teheranas ir Vašingtonas pateikia prieštaringus vertinimus dėl to, ar inspektoriai vėl galės patekti į iraniečių objektus.
„Irano vyriausybė gana aiškiai pareiškė, kad tai nėra jų tikslas“, – apie branduolinio ginklo kūrimą sakė Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovas Rafaelis Grossi (Rafaelis Grosis).
„Tačiau, žinoma, vien ketinimų nepakanka. Turime turėti labai stiprią patikrinimo sistemą (...) kai tik tai bus įmanoma padaryti“, – kalbėjo jis.
Tarpiniame susitarime numatyta, kad Irano sodrinto urano atsargos, kurios prieš karą buvo vertinamos 440 kg, sodrintos iki 60 proc., turėtų būti „atskiestos“ prižiūrint TATENA.
